Lietuvos saugumas nuo pat narystės NATO pradžios 2004 metais tapo neatskiriama kolektyvinio gynybos sistemos dalimi. Tačiau tikrasis lūžis įvyko 2017 metais, kai į mūsų šalį atvyko pirmieji tarptautinės batalioninės kovinės grupės kariai. Nuo to laiko Lietuvos teritorijoje nuolat dislokuojasi NATO sąjungininkų pajėgos, kurios kartu su mūsų kariuomene užtikrina šalies gynybą ir atgrasymą.
Vokiečių vadovaujama batalioninė kovinė grupė
Pagrindinis NATO pajėgų stuburas Lietuvoje yra Vokietijos vadovaujama batalioninė kovinė grupė, dislokuota Ruklos poligone. Šis junginys pradėjo veikti 2017 metų vasarį ir nuo to laiko tapo svarbiausia tarptautinių pajėgų dalimi mūsų šalyje. Vokiečiai čia atvyko su rimta technika – tankais „Leopard 2”, pėstininkų kovos mašinomis „Marder” ir kitais šiuolaikiniais ginklais.
Batalioninėje kovinėje grupėje tarnauja ne tik vokiečiai. Tai tikra tarptautinė komanda, kurioje rotacijos tvarka keičiasi kariai iš Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Prancūzijos ir kitų NATO šalių. Tokia įvairovė suteikia unikalių galimybių – skirtingų šalių kariai dalijasi patirtimi, mokosi vieni iš kitų ir kuria bendrą kovos kultūrą. Lietuvos kariuomenė taip pat aktyviai dalyvauja šios grupės veikloje, todėl mūsų kariai nuolat tobulėja ir perimama geriausia NATO patirtis.
Batalioninės kovinės grupės dydis nėra fiksuotas – jis svyruoja priklausomai nuo saugumo situacijos. Įprastomis sąlygomis čia tarnauja apie 1200-1500 karių, tačiau esant poreikiui šis skaičius gali būti greitai padidintas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais NATO ėmė stiprinti savo buvimą Rytų Europoje, todėl ir Lietuvoje karių skaičius augo.
Amerikiečių rotacinės pajėgos ir jų reikšmė
JAV kariai Lietuvoje nėra naujiena – jie čia reguliariai atvyksta rotacijos tvarka jau daugiau nei dešimtmetį. Amerikiečiai dislokuojasi keliose vietose: Pabradėje, Ruklos poligone, Gaižiūnuose ir kitur. Skirtingai nuo vokiečių vadovaujamos batalioninės grupės, JAV pajėgos veikia atskirai, vykdydamos savo mokymus ir užduotis, tačiau glaudžiai koordinuodamos veiksmus su kitais NATO partneriais.
Amerikiečių buvimas turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę. JAV yra didžiausia ir galingiausia NATO narė, todėl jų karių buvimas Lietuvoje siunčia aiškų signalą potencialiems agresorius – bet koks puolimas prieš Lietuvą reikštų konfliktą su Amerika. Tai yra atgrasomoji NATO strategijos esmė.
Amerikiečiai į Lietuvą atvyksta su įspūdinga technika. Čia galima pamatyti tankus „Abrams”, šarvuotus transporterius „Stryker”, savaeiges haubicas ir kitus šiuolaikinius ginklus. JAV kariai aktyviai dalyvauja bendruose mokymuose su Lietuvos kariuomene, o jų profesionalumas ir patirtis iš realių kovos operacijų yra neįkainojama mūsų kariams.
Oro erdvės apsauga – nuolatinė misija
Viena svarbiausių NATO misijų Baltijos šalyse yra oro policijos misija, kuri veikia nuo pat 2004 metų. Kadangi Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų, šią funkciją atlieka rotacijos tvarka keičiamasi NATO sąjungininkų oro pajėgos. Šiaulių aviacijos bazėje nuolat budėja keturi NATO naikintuvai, pasiruošę bet kuriuo momentu pakilti į orą.
Per dešimtmečius oro policijos misiją vykdė įvairių šalių naikintuvai: amerikiečių F-15 ir F-16, vokiečių „Eurofighter Typhoon”, prancūzų „Mirage”, ispanų F-18, lenkų F-16 ir daugelis kitų. Rotacija paprastai trunka keturis mėnesius, po to atvyksta kitos šalies kariai su savo technika.
Oro policijos misija nėra tik simbolinė. NATO naikintuvai reguliariai kyla į orą lydėti Rusijos karinių lėktuvų, kurie skraido prie Baltijos šalių oro erdvės. Po 2022 metų tokių incidentų skaičius išaugo, todėr oro policijos misijos svarba tik didėja. Be to, naikintuvai yra pasiruošę reaguoti į bet kokius oro erdvės pažeidimus ar nepaprastas situacijas.
Specialiosios pajėgos ir jų vaidmuo
Nors apie tai kalbama mažiau, Lietuvoje taip pat veikia NATO specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Jų tikslus skaičius ir dislokacijos vietos nėra viešinamos saugumo sumetimais, tačiau žinoma, kad jie čia yra ir atlieka svarbias užduotis. Specialiosios pajėgos užsiima žvalgyba, mokymu, planų rengimu ir kitomis specifinėmis operacijomis.
Šie kariai dažnai dirba nedidelėmis grupėmis ir glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgomis. Jų patirtis iš Afganistano, Irako ir kitų konfliktų zonų yra labai vertinga rengiant Lietuvos specialiuosius pajėgų karius. Be to, jie padeda tobulinti taktiką, techniką ir procedūras, kurios būtų naudojamos tikro konflikto atveju.
Kaip vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene
NATO kariai Lietuvoje nėra atskira sala – jie nuolat treniruojasi kartu su mūsų kariuomene. Vyksta bendri mokymai, pratybos, taktiniai užsiėmimai. Lietuvos kariai mokosi iš sąjungininkų patirties, o užsienio kariai susipažįsta su vietos sąlygomis, kurias būtų būtina žinoti tikro konflikto atveju.
Vienas didžiausių kasmetinių renginių yra tarptautinės pratybos „Iron Wolf” („Geležinis vilkas”), kuriose dalyvauja tūkstančiai karių iš daugelio NATO šalių. Šios pratybos vyksta Lietuvos poligonuose ir leidžia išbandyti realias kovos situacijas, koordinuoti skirtingų šalių pajėgų veiksmus ir tobulinti bendradarbiavimą.
Svarbu paminėti, kad NATO kariai čia ne tik treniruojasi. Jie gyvena Lietuvoje, bendrauja su vietos gyventojais, pažįsta mūsų kultūrą. Daugelis jų lanko lietuvių kalbos kursus, dalyvauja vietos renginiuose, savanoriauja. Tai stiprina ne tik karinius, bet ir žmogiškuosius ryšius tarp Lietuvos ir sąjungininkų.
Logistika ir infrastruktūra NATO pajėgoms
Norint, kad NATO pajėgos veiktų efektyviai, reikia atitinkamos infrastruktūros. Per pastaruosius metus Lietuva investavo šimtus milijonų eurų į karinės infrastruktūros modernizavimą. Atnaujinti poligonai, pastatyti nauji kareivinių pastatai, pagerintos saugojimo patalpos technikai, modernizuoti šaudyklos.
Ypač svarbi yra logistinė infrastruktūra. NATO pajėgoms reikia užtikrinti aprūpinimą maistu, kuru, šaudmenimis, atsarginėmis dalimis. Reikia medicininės pagalbos galimybių, ryšių sistemų, transporto. Visa tai reikalauja kruopštaus planavimo ir koordinavimo.
Lietuva taip pat investuoja į transporto infrastruktūrą, kad būtų galima greitai permesti papildomas pajėgas. Stiprinami tiltai, kad atlaikytų sunkią karinę techniką, gerinami keliai, ruošiamos geležinkelio linijos. Tai leidžia užtikrinti, kad esant poreikiui į Lietuvą galėtų greitai atvykti papildomos NATO pajėgos.
Ateities planai ir pajėgų didinimas
NATO viršūnių susitikime Madride 2022 metais buvo priimtas sprendimas stiprinti Aljanso buvimą Rytų Europoje. Vietoj batalioninių kovinių grupių planuojama dislokuoti brigadų dydžio junginius – tai reiškia, kad karių skaičius gali išaugti iki 3000-5000. Lietuva aktyviai ruošiasi šiam pokyčiui.
Vokietija jau paskelbė, kad planuoja dislokuoti Lietuvoje brigadą, kuri taptų nuolatine pajėga. Tai būtų istorinis žingsnis – pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietijos brigada būtų nuolat dislokuota už šalies ribų. Šis sprendimas rodo, kad NATO rimtai žiūri į Rytų Europos saugumą.
Be to, planuojama stiprinti oro gynybą. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis svarsto galimybę įsigyti modernių oro gynybos sistemų, kurios būtų integruotos į bendrą NATO oro gynybos tinklą. Tai leistų efektyviau apsiginti nuo raketų ir kitų oro grėsmių.
Kas iš tikrųjų mus saugo ir kodėl tai svarbu
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – kas saugo Lietuvą? Atsakymas yra kompleksiškas. Tai ne tik užsienio kariai, kurie čia dislokuojasi, bet ir visa NATO kolektyvinio gynybos sistema. Tai reiškia, kad už Lietuvos saugumą atsako visos 31 NATO šalys su jų bendra karinę galia.
Tačiau svarbu suprasti, kad NATO pajėgos Lietuvoje atlieka pirmiausia atgrasomąją funkciją. Jų tikslas nėra vieni apsaugoti Lietuvą nuo didelio masto invazijos – tam reikėtų daug didesnių pajėgų. Jų tikslas yra parodyti, kad bet koks puolimas prieš Lietuvą automatiškai reikštų konfliktą su visa NATO, įskaitant JAV. Tai yra atgrasomoji strategija, kuri iki šiol veikia efektyviai.
Kartu negalima pamiršti Lietuvos kariuomenės vaidmens. Mūsų kariai sudaro pagrindinę gynybos jėgą, o NATO pajėgos juos sustiprina ir papildo. Lietuvos kariuomenė per pastaruosius metus labai išaugo – ir skaičiumi, ir profesionalumu, ir technika. Savanorių pajėgos, Šaulių sąjunga, rezervas – visa tai kartu su NATO pajėgomis sudaro patikimą gynybos sistemą.
Svarbu ir tai, kad NATO buvimas Lietuvoje nėra vien karinis klausimas. Tai politinis įsipareigojimas, kuris stiprina mūsų šalies saugumą ir stabilumą. Tai leidžia Lietuvai jaustis saugiau, investuoti į ekonomiką, plėtoti verslą, žinant, kad esame apsaugoti stipriausio pasaulyje karinio aljanso. Tai yra neįkainojama vertybė, už kurią turime būti dėkingi ir kurią turime toliau stiprinti savo pačių pastangomis.