Kodėl socialiniai tinklai tapo klaidinančios informacijos epicentru
Kiekvieną dieną per savo Facebook, Instagram ar TikTok srautus praleidžiame dešimtis minučių, o kartais ir valandas. Tarp draugų nuotraukų, juokingų vaizdo įrašų ir reklamos vis dažniau pasirodo įvairaus pobūdžio naujienos. Problema ta, kad ne visos jos atitinka tikrovę. Socialiniai tinklai tapo idealia dirva klaidinančiai informacijai plisti dėl kelių paprastų priežasčių.
Pirmiausia, šiose platformose bet kas gali tapti turinio kūrėju. Nebereikia būti žurnalistu ar turėti redakciją – užtenka išmanaus telefono ir interneto ryšio. Tai demokratizavo informacijos sklaidą, bet kartu atėmė kokybės kontrolės sluoksnį. Antra, algoritmai skatina emociškai įkrautą turinį. Jei kažkas jus supykdė, nustebino ar išgąsdino, greičiausiai tuo pasidalinsite. O tai reiškia didesnį pasiekiamumą, daugiau peržiūrų ir pelno kūrėjui.
Trečia, socialiniuose tinkluose informacija sklinda žaibiškai. Kol tradiciniai žiniasklaidos kanalai tikrina faktus, socialiniuose tinkluose ta pati žinia gali pasiekti milijonus žmonių per kelias valandas. Kai kurie tyrimai rodo, kad melagingos naujienos plinta net 70% greičiau nei tikros. Ir dar vienas aspektas – mes linkę pasitikėti tuo, ką dalijasi mūsų draugai ar šeimos nariai, net jei patys tie žmonės nepatikrinę informacijos tikslumo.
Pagrindiniai klaidinančios informacijos tipai ir jų atpažinimas
Ne visa klaidinanti informacija yra vienoda. Suprasdami skirtumus, galime geriau ją identifikuoti. Dezinformacija – tai tyčia sukurta ir platinama melaginga informacija. Kažkas sąmoningai nori jus suklaidinti dėl politinių, finansinių ar kitų tikslų. Misinformacija – tai netiksli informacija, kuria dalijamasi netyčia, be piktos valios. Pavyzdžiui, jūsų teta pasidalino straipsniu apie stebuklingą vaistą nuo peršalimo, tikėdama, kad padeda kitiems, nors ta informacija medicininiu požiūriu nepagrįsta.
Yra ir malinformacija – tai tiesa, bet pateikta iš konteksto ar su tikslu pakenkti. Pavyzdžiui, tikra politiko nuotrauka iš prieš dešimties metų, pateikiama taip, tarsi būtų padaryta vakar, siekiant sukurti tam tikrą įspūdį.
Praktikoje dažniausiai susiduriame su keliais formatais. Clickbait antraštės, kurios žada sensacijas, bet straipsnyje nieko tokio nėra. „Daktarai neįtikės, ką ši moteris padarė!” tipo antraštės. Suklastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai – nuo paprastos fotomontažo iki sudėtingų deepfake technologijų. Pusiau tiesa – kai imamas realus įvykis, bet iškreipiami faktai ar proporcijos. Satyrinis turinys, kurį žmonės priima už tikrą – ne visi supranta, kad The Onion ar panašūs šaltiniai yra humoro puslapiai.
Kaip tai atpažinti praktiškai? Pirmas žingsnis – stabtelėti ir pagalvoti prieš dalindamiesi. Jei antraštė sukelia stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, susižavėjimą), tai signalas sustoti ir patikrinti. Klaidinanti informacija dažnai naudoja DIDŽIĄSIAS RAIDES, daug šauktukinių ženklų!!! ir kategoriškas formuluotes: „visi”, „niekada”, „visada”, „įrodyta”, nors tikrumas retai būna absoliutus.
Šaltinio patikimumo vertinimas: į ką atkreipti dėmesį
Vienas svarbiausių įgūdžių – gebėjimas įvertinti informacijos šaltinį. Pradėkite nuo paprasto klausimo: kas tai parašė ar sukūrė? Jei tai naujienų svetainė, ar esate apie ją girdėję anksčiau? Patikrinkite „Apie mus” skyrių – rimtos organizacijos aiškiai nurodo, kas jos, kur buveinė, kaip su jais susisiekti.
Domeno vardas gali daug pasakyti. Jei matote kažką panašaus į „tikrosnaujienoslietuvai.info” ar „naujienos-lt.com.co”, tai greičiausiai ne patikimas šaltinis. Sukčiai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašios į žinomus žiniasklaidos kanalus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfii.lt” ar „delfi-naujienos.lt”.
Pažiūrėkite į kitus straipsnius toje pačioje svetainėje. Jei visi jie yra sensacingi, pilni reklamos, be autorių vardų ar datų – blogai. Patikimi šaltiniai turi aiškią redakcinę politiką, nurodo straipsnių autorius, publikavimo datas ir leidžia komentuoti ar diskutuoti.
Socialiniuose tinkluose atkreipkite dėmesį į profilį, kuris dalijasi informacija. Ar tai tikras asmuo su istorija ir įvairaus turinio, ar naujas paskyra, sukurta prieš kelias savaites, kuri dalijasi tik vieno tipo turiniu? Bot paskyros ir trolių farmos dažnai turi mažai sekėjų, ribotą aktyvumą ir keistus, nelogiškus vardus su skaičių kombinacijomis.
Dar vienas patarimas – patikrinkite, ar kiti patikimi šaltiniai praneša tą pačią informaciją. Jei kažkas teigia, kad įvyko didelis įvykis, bet apie tai nerašo nė vienas žinomas žiniasklaidos kanalas, tai kelia įtarimų. Naudokite Google News ar panašius agregatorius, kad pamatytumėte, kas dar apie tai rašo.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Laimei, neturime patikrinti visko patys nuo nulio. Yra organizacijų ir įrankių, kurie padeda. Lietuvoje veikia Delfi Faktai tikrina ir 15min Faktai – tai specialios redakcijos, kurios tiria populiarias abejotinas naujienas ir skelbia išvadas. Tarptautiniu mastu žinomi Snopes, FactCheck.org, PolitiFact ir kiti.
Bet galite ir patys atlikti paprastą patikrinimą. Jei matote įtartina nuotrauką, naudokite atvirkštinę paiešką. Google Images leidžia įkelti nuotrauką ar įvesti jos URL ir pamatyti, kur dar ji pasirodo internete. Dažnai paaiškėja, kad „šiandieninė” nuotrauka iš tikrųjų padaryta prieš penkerius metus visai kitame kontekste.
Vaizdo įrašams galite naudoti InVID ar RevEye įskiepius naršyklei. Jie leidžia išskaidyti vaizdo įrašą į kadrus ir patikrinti juos atskirai. Taip galima nustatyti, ar vaizdo įrašas tikrai naujas, ar seniai matytas.
Citatų tikrinimui – tiesiog įveskite citatą į paieškos sistemą kabutėse. Jei kas nors tikrai tai pasakė, greičiausiai rasite originalų šaltinį. Dažnai paaiškėja, kad žmogus to niekada nesakė, arba citata išplėšta iš konteksto ir reiškia visai ką kita.
Statistikos ir skaičių tikrinimui ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnyje teigiama „tyrimai rodo”, bet nenurodo, kokie tyrimai, kas juos atliko ir kada – tai raudona vėliavėlė. Patikimi teiginiai visada nurodo šaltinius, kuriuos galite patys patikrinti.
Psichologiniai mechanizmai: kodėl mes tikime netiesomis
Suprasti, kodėl mes linkę tikėti klaidinančia informacija, padeda geriau apsisaugoti. Vienas stipriausių veiksnių – patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų esamas nuostatas. Jei jau manote, kad tam tikra politinė partija bloga, lengviau patikėsite negatyvia (net melaginga) informacija apie ją.
Emocinis užkratas taip pat vaidina didelį vaidmenį. Kai esame supykinti, išsigandę ar sujaudinti, mūsų kritinis mąstymas sumažėja. Todėl klaidinanti informacija dažnai sąmoningai sukurta sukelti stiprias emocijas. Baimė ypač veiksminga – naujienos apie grėsmes, pavojus ar skandalus plinta greičiausiai.
Socialinis įrodymas – jei matome, kad daug žmonių dalijasi kažkuo ar tai turi daug patiktukų, automatiškai manome, kad tai tiesa. „Jei tiek daug žmonių tuo tiki, turbūt taip ir yra” – toks mąstymas. Bet populiarumas nelygu tiesai.
Yra ir iliuzija žinojimo. Perskaitę vieną straipsnį ar pamatę vieną vaizdo įrašą, manome, kad suprantame sudėtingą temą. Tikrovėje dauguma temų – nuo ekonomikos iki medicinos – yra daug sudėtingesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ekspertai metus ar dešimtmečius studijuoja savo sritis, todėl atsargiai žiūrėkite į tuos, kurie žada paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus.
Kartojimo efektas – kuo dažniau girdime kažką, tuo labiau linkę tuo tikėti, net jei tai netiesa. Todėl klaidinanti informacija dažnai kartojama įvairiais pavidalais skirtinguose kanaluose. Po kažkiek kartų mūsų smegenys pradeda tai atpažinti kaip „pažįstamą”, o pažįstama dažnai asocijuojasi su „tiesa”.
Praktiniai žingsniai kasdieniam informacijos vartojimui
Kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Pirmiausia, sukurkite sau informacijos higienos įpročius. Prieš dalindamiesi bet kuo, užduokite sau tris klausimus: Kas tai parašė? Ar tai patvirtina kiti patikimi šaltiniai? Ar aš tai dalinuosi dėl to, kad tai tiesa, ar dėl to, kad tai atitinka mano nuomonę?
Diversifikuokite informacijos šaltinius. Nesemkite naujienų tik iš vieno šaltinio ar tik iš socialinių tinklų. Skaitykite įvairius leidimus, žiūrėkite skirtingas perspektyvas. Net jei nesutinkate su kažkokia nuomone, svarbu suprasti, kodėl kiti taip mano.
Lėtinkite. Socialiniai tinklai sukurti greitam slinkimui, bet kritinis mąstymas reikalauja laiko. Jei kažkas atrodo svarbu, pauzuokite, perskaitykite dar kartą, pagalvokite, patikrinkite. Ne viskas reikalauja akimirksnės reakcijos.
Atkreipkite dėmesį į datą. Senos naujienos dažnai cirkuliuoja kaip naujos, ypač krizių ar svarbių įvykių metu. Patikrinkite, kada straipsnis ar įrašas buvo publikuotas.
Skaitykite toliau už antraštę. Dauguma žmonių skaito tik antraštes ir dalijasi turiniu, net neperskaitę viso straipsnio. Dažnai antraštė yra klaidinanti, o pačiame tekste informacija kitokia ar net prieštaraujanti antraštei.
Būkite skeptiški dėl anoniminių šaltinių. „Ekspertai sako”, „tyrimai rodo”, „žmonės praneša” – be konkrečių vardų ir šaltinių tai nieko nereiškia. Patikimi straipsniai nurodo, kokie ekspertai, kokie tyrimai, kokie žmonės.
Kaip reaguoti, kai susiduriate su klaidinančia informacija
Ką daryti, kai pastebite, kad jūsų socialinių tinklų sraute kažkas dalijasi akivaizdžiai klaidinančia informacija? Pirmiausia, nepuolate. Agresyvus reagavimas dažnai tik sustiprina žmogaus pozicijas – niekas nenori pripažinti, kad klydo, ypač jei jaučiasi puolamas.
Geriau pasidalykite patikima informacija. Užuot sakę „tai netiesa, tu kvailas”, galite pasakyti „įdomu, bet radau šį faktų tikrinimo straipsnį, kuris rodo šiek tiek kitokią situaciją” ir pridėti nuorodą. Žmonės daug labiau atviri informacijai, kai ji pateikiama neagresyviai.
Jei tai artimas žmogus, galite užduoti klausimus užuot teigę. „Iš kur tai sužinojai?”, „Ar matei, kas dar apie tai rašo?”, „Ar tai atrodo logiška?” Klausimai skatina žmogų pačiam pamąstyti, o ne užimti gynybinę poziciją.
Pranešti platformai apie klaidinančią informaciją taip pat gali padėti. Facebook, Twitter, YouTube ir kitos platformos turi mechanizmus pranešti apie melagingą turinį. Nors jie ne visada veikia tobulai, tai vis tiek vertingas įrankis.
Jei patys anksčiau pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esanti netiesa, nebijokite pripažinti klaidos. Ištriname arba pataisykite įrašą. Tai rodo brandą ir atsakomybę. Galite parašyti: „Anksčiau pasidalinau šia informacija, bet paaiškėjo, kad ji netiksli. Atsiprašau už painiavą.” Tai ne silpnumo, o stiprybės ženklas.
Vaikų ir paauglių skaitmeninis raštingumas
Jaunoji karta gimė su išmaniaisiais telefonais rankose, bet tai nereiškia, kad jie automatiškai moka kritiškai vertinti informaciją. Priešingai – tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai dažnai turi sunkumų atskirti reklamą nuo turinio, atpažinti šališkus šaltinius ar suprasti, kaip veikia algoritmai.
Tėvams ir mokytojams svarbu kalbėti apie šias temas atvirai. Ne drausti naudotis socialiniais tinklais, o mokyti tai daryti atsakingai. Galite kartu žiūrėti į jų srautą ir diskutuoti: „Kaip manai, ar tai tiesa? Kaip galėtume patikrinti?”
Praktiniai pratimai gali būti naudingi. Pavyzdžiui, paprašykite paauglio rasti tris skirtingus šaltinius apie tą pačią naujieną ir palyginti, kaip ji pateikta. Arba kartu pabandykite atlikti atvirkštinę nuotraukos paiešką ir pamatyti, kaip tai veikia.
Svarbu būti pavyzdžiu. Jei patys nuolat dalijatės nepatikrinta informacija ar reagavote emocingai į viską, ką matote internete, vaikai tai perims. Parodykite, kaip jūs patys stabtelite, pagalvoja ir tikrinat prieš dalindamiesi.
Mokyklose skaitmeninis raštingumas turėtų būti dalis programos, ne vienkartinė paskaita. Tai turėtų būti integruota į įvairius dalykus – nuo lietuvių kalbos (kaip analizuoti tekstus) iki socialinių mokslų (kaip veikia žiniasklaida ir propaganda).
Navigavimas informacijos jūroje: kaip išlikti sąmoningiems ir atsakingiems
Grįžtant prie esmės – mes visi esame šios ekosistemos dalis. Kiekvienas pasidalinimas, patiktukas ar komentaras prisideda prie to, kokia informacija plinta. Atsakomybė nėra tik platformų ar žurnalistų – ji ir mūsų, kaip vartotojų ir platintojų.
Klaidinančios informacijos problema neišnyks savaime. Priešingai, su dirbtinio intelekto tobulėjimu, deepfake technologijomis ir vis sudėtingesniais manipuliavimo metodais, ji tik didės. Bet tai nereiškia, kad turime pasiduoti. Kiekvienas iš mūsų gali tapti atsporesnis, kritiškesnis ir atsakingesnis.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Šiandien prieš pasidalindami kažkuo, sustokite ir pagalvokite. Rytoj patikrinkite vieną faktą, kuris atrodo įtartinas. Poryt pasidalykite šiomis žiniomis su draugu ar šeimos nariu. Po savaitės pastebėsite, kad jūsų požiūris į tai, ką matote socialiniuose tinkluose, pasikeitė. Tapsite ne tik informacijos vartotoju, bet ir sąmoningu dalyviu, kuris padeda formuoti sveikesnę informacinę aplinką.
Skaitmeninis raštingumas nėra vienkartinis pasiekimas – tai nuolatinis procesas. Technologijos keičiasi, manipuliavimo metodai tobulėja, todėl ir mūsų įgūdžiai turi augti. Bet pagrindas lieka tas pats: kritinis mąstymas, sveiko proto naudojimas ir noras siekti tiesos, o ne tik patvirtinimo savo nuomonėms. Ir galbūt svarbiausia – suprasti, kad būti suklaidintam gali bet kas, įskaitant mus pačius. Pripažinti savo pažeidžiamumą yra pirmas žingsnis link atsparumo.