Kodėl socialiniai tinklai tapo klaidinančios informacijos epicentru
Prisiminkime, kaip dar prieš dešimtmetį naujienų šaltiniai buvo gana aiškiai apibrėžti – žiūrėjome televiziją, skaitėme laikraščius, klausėmės radijo. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Facebook’as, Instagram’as, TikTok’as ir kiti socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu milijonams žmonių. Problema ta, kad šios platformos nebuvo sukurtos kaip žurnalistinės organizacijos – jos sukurtos pardavinėti reklamą ir laikyti mus kuo ilgiau prie ekranų.
Algoritmai, kurie sprendžia, ką matysime savo srautų, nesirūpina tiesos kriterijais. Jiems svarbu, ar turinys sukels reakciją – pyktį, džiaugsmą, šoką, bet kokią emociją, kuri privers mus sustoti ir paspausti. Todėl sensacingi, provokaciniai ir dažnai visiškai išgalvoti pranešimai plinta žaibiškai, o nuosaikus, faktais pagrįstas turinys lieka užribyje. Tai ne koks nors sąmokslas – tai tiesiog verslo modelis, kuris netyčia sukūrė idealią aplinką dezinformacijai klestėti.
Kas iš tikrųjų slypi už klaidinančių naujienų
Klaidinga manyti, kad visas netikras turinys yra kažkokių tamsiųjų jėgų sąmoningai sukurtas. Realybė daug sudėtingesnė ir įvairesnė. Taip, egzistuoja profesionalios dezinformacijos kampanijos – politinės, komercinės ar net valstybių remiamos. Tačiau didžiulė dalis klaidinančio turinio atsiranda dėl visai kitų priežasčių.
Daugelis žmonių dalijasi informacija, kuri jiems atrodo įdomi ar svarbi, net nepasitikrinę faktų. Tai nėra blogos valios – tiesiog žmogiška prigimtis. Matome kažką, kas patvirtina mūsų įsitikinimus ar baimės, ir akimirksniu paspaudžiame „bendrinti”. Kiti sąmoningai kuria sensacingą turinį vien dėl peržiūrų – kuo daugiau paspaudimų, tuo daugiau reklamos pajamų. Jiems nesvarbu, ar informacija teisinga, svarbu, kad ji veiktų kaip spąstai dėmesiui.
Yra ir trečia kategorija – satyrinis ar parodijinis turinys, kuris vėliau pradedamas dalintis kaip tikras. Kažkas sukuria akivaizdžiai absurdišką straipsnį juokais, bet po kelių pasidalinimų kontekstas prarandamas, ir žmonės pradeda tikėti, kad tai tikra naujiena.
Raudonos vėliavėlės, kurias turėtumėte pastebėti
Mokytis atpažinti klaidinančią informaciją – tai kaip išmokti pastebėti blogos kokybės prekes parduotuvėje. Yra tam tikri ženklai, kurie turėtų iškart kelti įtarimą.
Emociškai krūvį antraštės – jei antraštė rėkia didžiosiomis raidėmis „ŠOKAS!”, „NIEKAS APIE TAI NEKALBA!” ar „DABAR TAI PAGALIAU PAAIŠKĖJO!”, sustokite. Rimtos žurnalistikos antraštės informuoja, o ne manipuliuoja emocijomis. Jei jums kažkas stengiasi sukelti paniką ar pyktį dar neperskaitę straipsnio, greičiausiai turinys yra abejotinas.
Neaiškūs šaltiniai – frazės kaip „ekspertai teigia”, „tyrimai rodo” ar „žinomi šaltiniai patvirtina” be jokių konkrečių nuorodų yra klasikinis raudonas signalas. Tikros naujienos nurodo konkrečius vardus, institucijas, tyrimo pavadinimus. Jei autorius slepia, iš kur gavo informaciją, greičiausiai todėl, kad jos nėra arba ji nepatikima.
Keista svetainės išvaizda ar pavadinimas – jei naujienų portalas atrodo tarsi sukurtas 1999 metais, pilnas reklamų ir pop-up langų, arba jo pavadinimas labai panašus į žinomą žiniasklaidos kanalą, bet šiek tiek pakeistas (pvz., „BBCNews-real.com” vietoj „BBC.com”), tai beveik garantuotai ne patikimas šaltinis.
Kaip praktiškai patikrinti informaciją per kelias minutes
Gera žinia ta, kad nebūtina būti žurnalistu ar faktų tikrintoju, kad pasitikrintumėte informaciją. Keletas paprastų veiksmų gali sutaupyti jums gėdos dalijantis nesąmone.
Pirmas dalykas – ieškokite tos pačios naujienos kituose šaltiniuose. Jei kažkas teigia, kad įvyko kažkas itin svarbu, kiti žiniasklaidos kanalai taip pat turėtų apie tai pranešti. Atidarykite Google ir paieškokite pagrindinių žodžių. Jei randama tik viename keistame puslapyje – tai jau įtartina. Jei neranda niekur kitur – beveik tikrai netiesa.
Antras žingsnis – patikrinkite datą. Neįtikėtinai dažnai socialiniuose tinkluose dalijamasi senomis naujienomis, kurios pateikiamos tarsi šviežios. Kas nors gali pasidalinti straipsniu apie įvykį, nutikusį prieš penkerius metus, ir žmonės reaguoja tarsi tai būtų nutikę vakar. Visada pažiūrėkite, kada straipsnis buvo parašytas.
Trečias triukas – naudokite atvirkštinę vaizdo paiešką. Jei matote šokiruojančią nuotrauką ar vaizdo įrašą, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant jos (arba išsaugokite telefonui) ir įkelkite į Google Images arba TinEye. Dažnai paaiškėja, kad ta pati nuotrauka buvo naudojama visai kitame kontekste arba yra iš visai kito laiko ar vietos.
Dar vienas naudingas įrankis – faktų tikrinimo svetainės. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai” ir „15min Faktai tikrintojai”, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org, PolitiFact. Tiesiog įveskite paieškoje pagrindinius teiginio žodžius kartu su „fact check” ir dažnai rasite, ar kas nors jau yra išnagrinėjęs tą klausimą.
Psichologinės gudrybės, kuriomis naudojasi dezinformacijos kūrėjai
Suprasdami, kaip veikia mūsų protas, galime geriau apsiginti nuo manipuliacijų. Klaidinančios informacijos kūrėjai puikiai žino žmogiškąją psichologiją ir ja naudojasi.
Patvirtinimo šališkumas – mes natūraliai linkę tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei jau nepatinka tam tikra politinė partija, lengvai patikėsime bet kokia negativa apie ją, net jei ji būtų išgalvota. Dezinformacijos kūrėjai tai žino ir kuria turinį, kuris tikslingai atitinka tam tikrų grupių įsitikinimus.
Emocinis užkrovimas – kai jaučiame stiprias emocijas (pyktį, baimę, susižavėjimą), mūsų kritinis mąstymas sumažėja. Todėl klaidinančios naujienos visada stengiasi sukelti stiprią emocinę reakciją. Jei pastebite, kad kažkas jus labai supykdo ar išgąsdina – tai signalas sustoti ir pagalvoti racionaliai.
Socialinis įrodymas – jei matome, kad daug žmonių kažką dalijasi ar komentuoja, automatiškai manome, kad tai turi būti svarbu ir tiesa. Tačiau populiarumas nesireiškia teisingumu. Dažnai labiausiai plinta būtent neteisingos naujienos, nes jos yra sensacingiausios.
Ką daryti, kai pastebite klaidinančią informaciją
Gerai, atpažinote neteisingą naujieną. Kas toliau? Tiesiog ignoruoti ir eiti toliau? Ne visai.
Jei matote, kad draugas ar šeimos narys pasidalino kažkuo akivaizdžiai neteisingą, švelniai ir mandagiai tai nurodykite. Neapkaltinkite jo kvailumu ar nesąžiningumu – greičiausiai jis tiesiog nepatikrinęs pasidalino. Pateikite nuorodas į patikimus šaltinius, kurie paneigią tą informaciją. Tačiau būkite pasirengę, kad žmogus gali reaguoti gynybiškai – niekas nemėgsta būti taisomas viešai.
Praneškite platformai – visi socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Nors šie mechanizmai veikia nevienodai efektyviai, vis tiek verta jais naudotis. Kuo daugiau žmonių praneša, tuo didesnė tikimybė, kad turinys bus peržiūrėtas ir galbūt pašalintas.
Nedalinskitės net kritikuodami – yra pagunsa pasidalinti neteisingą naujieną su komentaru „pažiūrėkite, kokią nesąmonę žmonės platina”. Problema ta, kad daugelis žmonių matys tik pačią naujieną, o ne jūsų kritiką. Algoritmai taip pat neskiria, ar dalijatės pritardami, ar kritikuodami – jiems svarbu tik įsitraukimas.
Kaip ugdyti sveikesnį informacijos vartojimą
Ilgalaikė apsauga nuo dezinformacijos – tai ne tik atskirų faktų tikrinimas, bet ir bendrų įpročių keitimas.
Įvairinkite savo informacijos šaltinius – jei visas naujienas gaunate tik iš Facebook’o ar vieno naujienų portalo, jūsų pasaulėvaizdis bus iškraipytas. Skaitykite skirtingus šaltinius, įskaitant tuos, su kuriais ne visada sutinkate. Tai padeda suprasti, kad daugelis klausimų nėra juodi-balti.
Atsiribokite nuo nuolatinio naujienų srauto – nebūtina žinoti kiekvienos naujienos tą pačią minutę, kai ji pasirodo. Nuolatinis naujienų vartojimas sukelia stresą ir sumažina gebėjimą kritiškai mąstyti. Geriau keliskart per dieną paskaityti apžvalgas iš patikimų šaltinių, nei be perstojo slinkti per socialinių tinklų srautus.
Mokykite kitus – ypač vyresnius šeimos narius, kurie galbūt neturi tokių skaitmeninių įgūdžių. Daug klaidinančios informacijos plinta būtent per vyresniųjų kartų vartotojus, kurie nebuvo mokomi kritinio mąstymo skaitmeninėje erdvėje. Kantriai paaiškinkite jiems, kaip tikrinti informaciją.
Realybė, su kuria turime susitaikyti ir veikti
Būkime atviri – klaidinančios informacijos problema neišnyks. Ji yra šiuolaikinio skaitmeninio gyvenimo dalis, su kuria teks gyventi. Platformos žada gerinti savo sistemas, vyriausybės svarsto reguliavimą, bet jokia technologija ar įstatymas neišspręs problemos visiškai.
Tai nereiškia, kad turime nusileisti. Kiekvienas iš mūsų gali tapti atsporesnis dezinformacijai, jei skirsime šiek tiek laiko kritiniam mąstymui. Kelios minutės faktų tikrinimui prieš dalijantis – tai nedidelis įprotis, kuris gali turėti didelį poveikį. Jei kiekvienas iš mūsų šiek tiek sulėtintų ir pagalvotų prieš paspausdamas „bendrinti”, dezinformacijos srautas sumažėtų natūraliai.
Svarbu suprasti, kad ši problema nėra tik apie „kvailius žmones, kurie tiki nesąmonėmis”. Mes visi esame pažeidžiami – išsilavinę, protingi žmonės taip pat patenka į dezinformacijos spąstus, ypač kai ji atitinka mūsų įsitikinimus ar baimes. Pripažinti savo pažeidžiamumą – tai pirmas žingsnis link geresnės apsaugos.
Galiausiai, atminkite, kad socialiniai tinklai nėra realybė – tai tik jos iškraipytas atspindys, filtruojamas algoritmų, kuriems rūpi jūsų dėmesys, o ne jūsų gerovė. Kuo daugiau laiko praleidžiate tikrame pasaulyje, bendraudami su realiais žmonėmis, tuo sunkiau jums bus manipuliuoti internete. Galbūt paprasčiausias patarimas yra ir pats efektyviausias – tiesiog mažiau laiko praleiskite socialiniuose tinkluose.