Kodėl verta suabejoti tuo, ką skaitome
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugas pasidalino straipsniu apie tai, kad kažkoks produktas gali išgydyti beveik visas ligas. Skambėjo įtikinamai – buvo nuotraukos, interviu su „ekspertais”, net statistika. Tik kai pradėjau gilintis, paaiškėjo, kad viskas sukurpta. Šiandien tokių istorijų tik daugėja, ir ne visada lengva atskirti, kas tikra, o kas ne.
Problema ta, kad melaginga informacija nebūtinai atrodo kaip akivaizdžios nesąmonės. Dažnai ji sumaišyta su faktais, pateikiama patraukliai, o kartais net skelbiama šaltiniuose, kuriuos įpratę laikyti patikimais. Todėl verta turėti kelias paprastas priemones, kaip pasitikrinti, ar tai, ką skaitome, bent jau artima tiesai.
Pirmasis žvilgsnis: kas parašė ir kodėl
Prieš įsigilinant į patį tekstą, verta pasižiūrėti, kas už jo stovi. Ne visada tai akivaizdu, bet dažnai galima rasti užuominų. Jei straipsnyje nėra autoriaus vardo arba jis nurodytas tik inicialais, jau galima kelti antakį. Žinoma, kai kurie portalai leidžia publikuoti anonimiškai, bet rimti žurnalistai paprastai nesislepia.
Pabandykite įvesti autoriaus vardą į paieškos sistemą. Ar jis rašo ir kitur? Ar turi kokią nors patirtį tema, apie kurią rašo? Jei rašoma apie medicinos klausimus, o autorius anksčiau rašė tik apie automobilius ir nekilnojamąjį turtą, tai bent jau keista.
Taip pat svarbu pagalvoti apie motyvaciją. Kartais straipsnis gali būti užmaskuota reklama. Jei tekstas labai giria konkretų produktą ar paslaugą, o pabaigoje yra nuoroda, kur jį įsigyti – greičiausiai tai ne objektyvi žurnalistika. Nesakau, kad visa informacija tokiuose straipsniuose būtinai klaidinga, bet ji tikrai bus vienpusiška.
Šaltinių paieška: ar kas nors dar apie tai rašo
Vienas paprasčiausių būdų patikrinti informaciją – pažiūrėti, ar apie tą patį įvykį ar faktą rašo kiti šaltiniai. Jei kažkas skelbia sensacingą naujieną, o niekas kitas apie ją neužsimena – tai rimtas signalas sustoti ir pagalvoti.
Kai ieškote papildomos informacijos, nepakanka tiesiog įvesti straipsnio pavadinimą. Geriau ieškoti pagal konkrečius faktus ar vardus. Pavyzdžiui, jei straipsnyje teigiama, kad „mokslininkai atrado naują vaistą nuo vėžio”, pabandykite surasti pačius tuos tyrimus ar bent jau oficialius pranešimus iš mokslo institucijų.
Būkite atsargūs su šaltiniais, kurie tik cituoja vienas kitą. Kartais keletas portalų gali perrašyti tą pačią klaidingą informaciją, ir atrodo, kad ji patvirtinta, nors iš tiesų visi remiasi vienu pradiniu šaltiniu, kuris galbūt buvo netikslus.
Datos ir kontekstas: kada tai buvo parašyta
Ne kartą teko matyti, kaip socialiniuose tinkluose plinta seni straipsniai, kurie pateikiami kaip naujienos. Žmonės juos dalina, komentuoja, piktinasi ar džiaugiasi, visiškai nepastebėję, kad tekstas parašytas prieš trejus metus.
Visada patikrinkite publikavimo datą. Jei jos nėra arba ji sunkiai randama – tai jau problema. Rimti naujienų portalai visada aiškiai nurodo, kada straipsnis buvo paskelbtas ir, jei reikia, atnaujintas.
Kontekstas taip pat svarbu. Net jei straipsnis naujas, jame gali būti naudojami seni duomenys ar statistika. Pavyzdžiui, rašoma apie ekonominę situaciją, bet remiamasi 2019 metų duomenimis – tai jau nebeaktualu ir gali klaidinti. Ypač tai aktualu su moksliniais tyrimais – medicina ir technologijos keičiasi greitai, ir tai, kas buvo teisinga prieš penkerius metus, šiandien gali būti pasenę.
Nuotraukos ir vaizdinė medžiaga
Vaizdai daro didžiulį įspūdį. Matydami nuotrauką, automatiškai linkę labiau patikėti tuo, kas parašyta. Bet nuotraukas apgaudinėti dabar lengviau nei bet kada anksčiau.
Paprasčiausias būdas patikrinti nuotrauką – naudoti atvirkštinę paiešką. Google Images leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur dar ji naudojama internete. Dažnai paaiškėja, kad „išskirtinė” nuotrauka iš įvykio vietoje iš tiesų yra senesnė, daryta visai kitame kontekste, arba net paimta iš nuotraukų banko.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kaip nuotrauka pateikiama. Ar po ja yra aprašymas? Ar nurodytas autorius ar šaltinis? Jei nuotrauka atrodo pernelyg tobula ar dramatiškai tinkanti prie istorijos – verta suabejoti. Tikrovė retai būna tokia patogi fotografams.
Vaizdo įrašai taip pat gali būti klaidinantys. Netgi nesinaudojant sudėtingomis technologijomis, galima iškirpti fragmentą iš konteksto ir pateikti taip, kad jis atrodytų visai kitaip nei iš tiesų buvo. Jei įmanoma, pabandykite rasti pilną įrašą ar kitų šaltinių medžiagą apie tą patį įvykį.
Kalbos ir emocijų analizė
Būdas, kaip parašytas tekstas, daug pasako apie jo patikimumą. Melaginga ar tendencinga informacija dažnai naudoja tam tikrus kalbos triukus, kuriuos galima išmokti atpažinti.
Pernelyg emocingas tonas – vienas iš pagrindinių ženklų. Jei straipsnis pilnas šauksnių ženklų, dramatiškų žodžių kaip „šokiruojanti tiesa”, „tai slepia nuo visuomenės”, „neįtikėtina” – greičiausiai bandoma manipuliuoti jūsų emocijomis, o ne informuoti. Rimta žurnalistika gali būti įdomi ir patraukli, bet ji nebando jūsų išgąsdinti ar supykdyti pirmame sakinyje.
Absoliutūs teiginiai taip pat turėtų kelti įtarimą. Žodžiai kaip „visi”, „niekas”, „visada”, „niekada” retai atitinka tikrovę. Pasaulis sudėtingas, ir dauguma dalykų turi niuansų. Jei straipsnyje teigiama, kad kažkas yra absoliučiai bloga ar absoliučiai gera – tikriausiai praleista daug svarbios informacijos.
Pabandykite atkreipti dėmesį, ar pateikiami skirtingi požiūriai. Jei straipsnyje apie kontroversišką temą cituojamas tik vienos pusės nuomonė – tai ne objektyvus žurnalizmas. Nebūtina, kad būtų duodama vienodai vietos abiem pusėms, bet bent pripažinimas, kad egzistuoja skirtingi požiūriai, yra svarbus.
Ekspertų ir citatų tikrinimas
Straipsniuose dažnai cituojami ekspertai, mokslininkai ar pareigūnai. Tai suteikia tekstui autoritetą. Bet ar tie žmonės tikrai egzistuoja ir ar jie tikrai tai pasakė?
Jei cituojamas ekspertas, pabandykite jį surasti. Įveskite vardą į paieškos sistemą. Ar jis dirba ten, kur teigiama? Ar jo kompetencija tikrai susijusi su tema? Kartais straipsniuose cituojami „ekspertai”, kurie iš tiesų neturi jokios patirties aptariamoje srityje.
Su citatom būkite ypač atsargūs. Lengva ištraukti sakinį iš konteksto ir pateikti taip, kad jis reikštų ką nors visai kitko. Jei įmanoma, pabandykite rasti originalų šaltinį – interviu, pranešimą, straipsnį, iš kurio cituojama. Kartais pamatę visą tekstą, suprasite, kad citata buvo pateikta klaidinančiai.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip cituojama. Jei naudojami žodžiai „ekspertai teigia”, bet nenurodyti konkretūs vardai ar institucijos – tai gali būti tiesiog sugalvota. Rimti žurnalistai visada nurodo, kas konkrečiai ką pasakė.
Kai abejojate: kur kreiptis patikrinimui
Laimei, nebūtinai viską tikrinti patiems. Yra organizacijų ir platformų, kurios profesionaliai užsiima faktų tikrinimu.
Lietuvoje veikia keletas faktų tikrinimo iniciatyvų. „Delfi” turi projektą „Melo detektorius”, „15min” – „Tikrinta”. Tarptautiniu mastu žinomi „Snopes”, „FactCheck.org”, „Full Fact” ir kiti. Šie šaltiniai jau yra patikrinę daugybę populiarių mitų ir klaidingų teiginių.
Socialinių tinklų platformos taip pat pradėjo žymėti abejotiną turinį. Nors šios sistemos netobulos, jei matote įspėjimą, kad informacija gali būti klaidinga – verta sustoti ir papildomai pasitikrinti.
Akademinės duomenų bazės ir oficialūs šaltiniai – jei straipsnyje rašoma apie mokslinius tyrimus, pabandykite juos rasti. Google Scholar, PubMed ir kitos duomenų bazės leidžia ieškoti mokslinių publikacijų. Taip, jos gali būti sudėtingos skaityti, bet bent jau pamatysite, ar tyrimas iš viso egzistuoja ir ar jame teigiama tai, kas aprašyta naujienose.
Ką daryti, kai susidūrėte su melu
Taigi, patikrinote ir įsitikinote, kad informacija klaidinga. Kas toliau? Pirmiausia – nestabdykite jos sklaidos. Jei matote, kad draugai ar šeimos nariai dalina melagingą informaciją, švelniai jiems apie tai pasakykite. Ne reikia pulti su kaltinimais – dažniausiai žmonės dalina ką nors ne iš piktos valios, o tiesiog nepatikrinę.
Pranešti apie klaidinantį turinį galima ir pačiose platformose. Socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie melagingą informaciją. Nors jie ne visada veikia idealiai, kartais tai padeda sustabdyti plitimą.
Jei klaidinga informacija pateikiama naujienų portale, galite parašyti komentarą su pataisymu ir šaltiniais. Kai kurie portalai turi ir galimybę pranešti apie klaidas redakcijai. Rimti leidiniai paprastai jas taiso, nors ne visada tai daro pakankamai matomai.
Svarbu ir patiems nesidaryti kaltais. Prieš dalindami ką nors, ypač jei tai atrodo sensacinga ar labai atitinka jūsų pažiūras, skirkite minutę patikrinimui. Geriau praleisti įdomų straipsnį, nei platinti melą.
Galiausiai, ugdykite kritinį mąstymą ir aplinkinių. Kalbėkite su vaikais, draugais, kolegomis apie tai, kaip atpažinti klaidinančią informaciją. Kuo daugiau žmonių bus budrūs, tuo sunkiau bus melui plisti. Tai ne vienkartinis uždavinys, o nuolatinis procesas – informacinė erdvė keičiasi, atsiranda naujų apgaulės būdų, todėl ir mes turime nuolat mokytis ir prisitaikyti.