Kodėl taip lengva patikėti melagingomis naujienomis
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Rytą atsibundame ir pirmas dalykas – patikriname Facebook ar Instagram srautą. Pietų pertraukėlės metu skaitome Twitter įrašus. Vakarais vėl naršome TikTok ar kitas platformas. Tačiau šis nuolatinis informacijos srautas atneša ne tik naudos – jame plaukioja ir klaidinančios, manipuliuojančios ar visiškai neteisingos žinutės.
Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Kai matome įdomų antraštę ar šokiruojančią nuotrauką, dažnai reaguojame emociškai, ne racionaliai. Algoritmų valdomi socialiniai tinklai tai puikiai žino ir rodo mums turinį, kuris sukelia stipriausias emocijas – pyktį, baimę, susižavėjimą. O būtent tokios emocijos dažniausiai lydi klaidinančias naujienas.
Dar viena priežastis – patvirtinimo šališkumas. Mes linkę tikėti informacija, kuri atitinka mūsų jau turimus įsitikinimus. Jei manome, kad tam tikra politinė partija yra bloga, lengvai patikėsime bet kokia negatyvia informacija apie ją, net jei ji bus išgalvota. Socialiniai tinklai tai dar labiau sustiprina, nes rodo mums turinį, panašų į tai, ką jau mėgome ar komentavome anksčiau.
Pagrindiniai klaidinančių naujienų tipai
Ne visos neteisingos naujienos yra vienodos. Kai kurios yra visiškai išgalvotos, kitos – tik iš dalies klaidinančios, o dar kitos naudoja tikrus faktus, bet juos pateikia taip, kad sukuria neteisingą įspūdį.
Visiškai sufabrikuotos naujienos – tai straipsniai ar įrašai, kuriuose nėra nė lašo tiesos. Pavyzdžiui, pranešimas, kad kažkoks garsus politikas mirė, nors jis gyvas ir sveikas. Arba istorija apie stebuklą, kurio niekas nematė. Tokios naujienos dažnai kuriamos sąmoningai, siekiant uždirbti pinigų iš reklamos ar sukelti visuomenės nerimą.
Manipuliuojantis turinys – kai tikri faktai ar nuotraukos naudojami klaidingame kontekste. Pavyzdžiui, sena nuotrauka iš vieno įvykio pateikiama kaip nauja ir susijusi su visai kitu įvykiu. Arba tikras politiko citatos fragmentas ištraukiamas iš konteksto taip, kad jis atrodo sakąs ką nors visai kitą.
Šališki ar tendencingai parinkti faktai – tai turinys, kuris nėra visiškai melagingas, bet pateikia tik vieną pusę istorijos. Pavyzdžiui, straipsnis apie vakcinų šalutinį poveikį, kuriame visiškai neužsimenama apie jų naudą ir tai, kad šalutinis poveikis yra labai retas.
Satyrinis turinys, priimtas už tikrą – yra puslapių, kurie kuria juokingą, satirinį turinį, bet ne visi tai supranta. Žmonės dalina tokius įrašus manydami, kad tai tikros naujienos.
Ką daryti, kai pamatote įtartiną naujieną
Pirmiausia – sustokite. Tai paprasčiausia, bet efektyviausia taisyklė. Prieš dalindami, komentavdami ar net tikėdami tuo, ką matote, padarykite pauzę. Klauskite savęs: ar tai tikrai atrodo patikima? Ar tai nesukelia pernelyg stiprios emocinės reakcijos?
Pažiūrėkite į šaltinį. Ar tai žinomas, patikimas naujienų portalas? Ar tai kažkoks neaiškus puslapis su keistai skambančiu pavadinimu? Patikimi šaltiniai paprastai turi aiškią informaciją apie save – kas jie, kur jų redakcija, kaip su jais susisiekti. Jei tokios informacijos nėra arba ji atrodo įtartina, tai jau signalas būti atsargiems.
Ieškokite tos pačios informacijos kitur. Jei įvyko kažkas tikrai svarbus, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Įveskite pagrindinius raktažodžius į Google ir pažiūrėkite, ar kiti patikimi portalai tai patvirtina. Jei niekas kitas apie tai nerašo, labai tikėtina, kad informacija netiksli ar išgalvota.
Patikrinkite datą. Kartais senos naujienos vėl pradeda cirkuliuoti socialiniuose tinkluose, ir žmonės mano, kad tai įvyko ką tik. Ypač tai aktualu su nuotraukomis ir vaizdo įrašais – jie gali būti tikri, bet seni ir nesusiję su tuo, apie ką rašoma dabar.
Nuotraukų ir vaizdo įrašų patikrinimas
Vaizdinė medžiaga atrodo įtikinamiau nei tekstas. Matome nuotrauką ar vaizdo įrašą ir manome: „Na, čia juk matau savo akimis, tai turi būti tiesa.” Deja, šiais laikais nuotraukas ir vaizdo įrašus manipuliuoti tapo labai lengva.
Galite naudoti atvirkštinę paiešką pagal paveikslėlį. Google Images leidžia įkelti nuotrauką ir surasti, kur ji dar pasirodo internete. Taip galite sužinoti, ar ši nuotrauka tikrai nauja ir susijusi su tuo, apie ką rašoma, ar tai sena nuotrauka iš visai kito įvykio.
Atkreipkite dėmesį į smulkmenas. Ar nuotraukoje matomas oras atitinka tai, koks turėtų būti tuo metu ir toje vietoje? Ar žmonių drabužiai atitinka sezoną? Ar fone matyti kažkas keisto? Kartais būtent tokie smulkūs nesutapimai išduoda, kad nuotrauka netikra ar naudojama klaidingame kontekste.
Su vaizdo įrašais būkite ypač atsargūs. Dabar egzistuoja „deepfake” technologija, leidžianti sukurti labai įtikinamą vaizdo įrašą, kuriame žmogus sako ar daro tai, ko iš tikrųjų niekada nesakė ir nedarė. Nors tokia technologija dar nėra visiškai tobula, ji nuolat tobulėja ir tampa vis prieinamesnė.
Kaip algoritmai mus veikia
Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs. Jie sukurti taip, kad mes kuo ilgiau praleistu laiko platformoje, nes tai reiškia daugiau reklamos peržiūrų ir daugiau pelno. O kas verčia mus ilgiau naršyti? Turinys, kuris sukelia stiprias emocijas.
Tai reiškia, kad algoritmai dažniau rodo mums šokiruojančias, piktinančias ar labai džiuginančias naujienas – net jei jos nėra tiesos. Jie taip pat rodo mums turinį, panašų į tai, ką jau matėme ir su kuo sąveikavome. Jei kartą paspaudėte „patinka” įrašui apie tam tikrą temą, algoritmas spręs, kad norite matyti daugiau panašaus turinio.
Taip susiformuoja vadinamoji „informacinė burbulo” problema. Mes matome vis daugiau informacijos, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus, ir vis mažiau informacijos, kuri jiems prieštarauja. Tai sukuria iliuziją, kad visi mąsto kaip mes, o tie, kurie mąsto kitaip, yra kažkokia keista mažuma.
Kaip su tuo kovoti? Sąmoningai ieškokite įvairių nuomonių ir šaltinių. Sekite žmones ir puslapius, su kuriais ne visada sutinkate. Tai padės išeiti iš informacinio burbulo ir matyti platesnį vaizdą. Taip pat galite kartais išvalyti savo naršymo istoriją ar perjungti į „inkognito” režimą – tai bent iš dalies sumažins algoritmo įtaką tam, ką matote.
Kritinio mąstymo įgūdžiai kasdienybėje
Kritinis mąstymas nėra kažkas sudėtingo ar akademinio. Tai paprasčiausiai gebėjimas sustoti ir pagalvoti prieš priimant informaciją kaip tiesą. Štai keletas paprastų klausimų, kuriuos galite užduoti sau:
Kas tai parašė ir kodėl? Kiekvienas turinys turi autorių ir tikslą. Kartais tikslas yra informuoti, kartais – uždirbti pinigų, kartais – manipuliuoti nuomone. Bandykite suprasti, kas stovi už informacija ir ką jie norėtų, kad jūs padarytumėte ar patikėtumėte.
Kokie įrodymai pateikiami? Ar straipsnyje yra nuorodų į tyrimus, statistiką, ekspertų nuomones? Ar tie įrodymai atrodo patikimi? Atsargiai su teiginiais „mokslininkai įrodė” be jokios nuorodos, kas tie mokslininkai ir kur jie tai įrodė.
Ar tai atrodo per daug gera (arba per daug bloga), kad būtų tiesa? Jei kažkas atrodo neįtikėtina, greičiausiai taip ir yra. Stebuklinga vaistai nuo visų ligų, lengvas būdas greitai praturtėti, šokiruojantis politiko nusikaltimas – visa tai turėtų sukelti sveiko skepticizmo.
Kaip aš jaučiuosi skaitydamas tai? Jei tekstas sukelia labai stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasibjaurėjimą – tai gali būti tyčinis manipuliavimas. Sustokite ir pabandykite pažiūrėti į informaciją racionaliau.
Praktiniai įrankiai ir metodai
Yra nemažai nemokomų įrankių, kurie gali padėti patikrinti informaciją. Faktų tikrinimo organizacijos kaip „Delfi.lt Melo detektorius” Lietuvoje ar tarptautiniai „Snopes”, „FactCheck.org” reguliariai tikrina populiarias naujienas ir atskleidžia melus.
Naudokite kelias paieškos sistemas. Google dominuoja, bet kartais verta pabandyti ir kitas – DuckDuckGo, Bing ar kitas. Skirtingos paieškos sistemos gali rodyti skirtingus rezultatus, ir tai padeda gauti platesnį vaizdą.
Išmokite naudoti pažangią paiešką. Galite ieškoti informacijos iš konkretaus laikotarpio, konkrečiose svetainėse, ar net pašalinti tam tikrus rezultatus. Pavyzdžiui, jei ieškote informacijos apie vakciną, bet nenorite matyti antivakserių puslapių, galite juos išfiltruoti.
Įsidiekite naršyklės plėtinius, kurie padeda atpažinti patikimus šaltinius. Yra įrankių, kurie įspėja, jei atsidarote svetainę, žinomą dėl klaidinančios informacijos platinimo.
Mokykitės atpažinti botus ir netikras paskyras. Socialiniuose tinkluose daug automatizuotų paskyrų, kurios platina dezinformaciją. Jos dažnai turi mažai sekėjų, neseniai sukurtas paskyras, keistus vardus su skaičiais, ir jų įrašai atrodo labai panašūs vienas į kitą.
Atsakomybė ir bendruomenės vaidmuo
Kiekvienas iš mūsų esame ne tik informacijos vartotojai, bet ir platintojai. Kai dalijamės įrašu, mes tampame jo skleidėjais. Todėl turime jaustis atsakingi už tai, ką dalinamės.
Prieš dalindamiesi kažkuo, paklausykite savęs: ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar patikrinau? Jei nesi tikras – geriau nedalinkis. Geriau praleisti vieną tikrą naujieną, nei paskleisti vieną melą.
Jei matote, kad jūsų draugas ar šeimos narys dalijasi klaidinančia informacija, švelniai jam apie tai pasakykite. Nereikia pulti ar kaltinti – tiesiog pasidalinkite faktais ir patikimais šaltiniais. Dažnai žmonės dalijasi melagingomis naujienomis ne iš blogumo, o tiesiog nepatikrinę.
Mokykite kitus, ypač vyresnius žmones ir vaikus. Vyresnė karta neaugo su socialiniais tinklais ir kartais jiems sunkiau atpažinti manipuliaciją. Vaikai ir paaugliai, nors ir užaugę su technologijomis, dažnai neturi kritinio mąstymo įgūdžių. Abiem grupėms reikia pagalbos ir švietimo.
Pranešinėkite apie klaidinančią informaciją platformoms. Visi socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie netinkamą turinį. Nors jie nevisada veikia tobulai, vis tiek verta tuo naudotis.
Kai informacinis triukšmas tampa kasdienybe
Gyvename laikais, kai informacijos yra per daug. Paradoksas tas, kad turėdami prieigą prie beveik visos žmonijos žinių, dažnai jaučiamės labiau supainioti nei bet kada anksčiau. Klaidinančios naujienos yra tik viena šios problemos dalis.
Svarbu suprasti, kad tobulas sprendimas neegzistuoja. Negalime visiškai apsisaugoti nuo dezinformacijos, kaip negalime visiškai apsisaugoti nuo peršalimo. Bet galime stiprinti savo „imunitetą” – kritinio mąstymo įgūdžius, informacinį raštingumą, sveiko skepticizmo jausmą.
Tai nėra vienkartinis darbas. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo ir pastangų. Bet kuo daugiau žmonių pradės kritiškai vertinti informaciją, tuo sunkiau bus ją manipuliuoti. Kuo daugiau dalinsimės patikrintomis žiniomis ir mokysime kitus, tuo sveikesnė bus mūsų informacinė erdvė.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Kitą kartą, kai pamatysite šokiruojančią naujieną, tiesiog sustokite. Paklausykite savęs, ar tai atrodo patikima. Paieškokite papildomos informacijos. Tai užtruks kelias minutes, bet gali apsaugoti jus ir jūsų aplinką nuo melo sklaidos. O ilgainiui šie maži žingsniai taps įpročiu – natūraliu būdu reaguoti į informaciją, kurią sutinkame kiekvieną dieną.