Kodėl šiandien taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano mama pasidalino feisbuke straipsniu apie tai, kad mikrobanginė krosnelė esą sunaikina visas maistines medžiagas. Straipsnis atrodė įtikinamas – buvo nuotraukų, citatų, net kažkokių „mokslininkų” nuomonių. Kai paklausiau, ar ji patikrinusi šaltinį, mama nustebo: „O ką čia tikrinti? Juk parašyta taip įtikinamai…”
Štai čia ir slypi problema. Mes gyvename informacijos pertekliaus eroje, kai per dieną pro akis prabėga šimtai antraščių, straipsnių, vaizdo įrašų. Mūsų smegenys tiesiog neturi laiko ir resursų viską kruopščiai analizuoti, todėl dažnai pasitikime pirmuoju įspūdžiu. O dezinformacijos kūrėjai puikiai tai žino ir išnaudoja.
Dezinformacija šiandien nebėra tik akivaizdūs melai ar prasimanymai. Ji tapo sofistikuota, profesionali, dažnai sunkiai atskiriama nuo tikrų naujienų. Kartais tai pustiesa, pateikta taip, kad suformuotų klaidingą įspūdį. Kartais – tikri faktai, ištraukti iš konteksto. O kartais – visiškai sufabrikuotos istorijos, sukurtos atrodyti kaip autentiškos naujienos.
Pirmasis žingsnis: sustok ir pagalvok
Pats paprasčiausias, bet kartu ir efektyviausias metodas – tiesiog sustoti prieš dalindamasis ar tikint informacija. Skamba banaliai, tiesa? Bet realybėje būtent šis paprastas veiksmas sulaikytų didžiąją dalį dezinformacijos plitimo.
Kai matote šokiruojančią antraštę ar sensacingą istoriją, jūsų smegenyse įsijungia tam tikros reakcijos. Jei informacija kelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą ar net labai stiprų džiaugsmą – tai pirmasis signalas sustoti. Dezinformacijos kūrėjai sąmoningai taiko emocines manipuliacijas, nes žino: kai žmogus emociškai sužadintas, jis mąsto mažiau kritiškai.
Užduokite sau kelis paprastus klausimus: Kodėl ši informacija kelia man tokias stiprias emocijas? Ar ji patvirtina tai, ką jau tikiu? Ar ji man labai patogi? Jei atsakymas „taip” – būkite ypač atsargūs. Mes visi turime patvirtinimo šališkumą – tendenciją ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus.
Šaltinio tyrimas: kas iš tikrųjų tai parašė
Dabar pereikime prie konkretesnių patikrinimo metodų. Vienas svarbiausių – išsiaiškinti, kas yra informacijos šaltinis.
Pažiūrėkite į svetainės adresą. Ar tai žinomas, patikimas naujienų portalas? Ar galbūt tai svetainė, kuri tik apsimeta esanti naujienų šaltiniu? Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria svetaines, kurių pavadinimai skamba panašiai kaip tikrų naujienų portalų. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar panašiai.
Patikrinkite „Apie mus” skiltį. Rimti naujienų portalai visada aiškiai nurodo, kas jie yra, kas dirba redakcijoje, kaip su jais susisiekti. Jei tokios informacijos nėra arba ji miglota – tai rimtas įspėjamasis signalas.
Pažiūrėkite į kitus svetainėje esančius straipsnius. Jei dauguma jų yra sensacingi, šokiruojantys, pilni dramatiškų antraščių – greičiausiai tai ne patikimas šaltinis. Tikri žurnalistai rašo įvairiais temomis, ne tik skandalingais.
Dar vienas praktiškas patarimas: įveskite svetainės pavadinimą į Google kartu su žodžiu „patikimumas” ar „fake news”. Dažnai rasite informacijos, ar šis šaltinis jau yra buvęs pagautas skleidžiant dezinformaciją.
Antraštės ir teksto analizė: ką sako žodžiai
Antraštė „ŠOKAS! Mokslininkai įrodė, kad…” beveik visada reiškia, kad tai ne patikimas šaltinis. Profesionalūs žurnalistai vengia tokių sensacingų formuluočių. Jie žino, kad jų reputacija priklauso nuo tikslumo, o ne nuo paspaudimų skaičiaus.
Perskaitykite visą straipsnį, ne tik antraštę. Taip, žinau, kad tai reikalauja laiko, bet būtent čia slypi problema – daugelis žmonių skaito tik antraštes ir daro išvadas. Dažnai pati antraštė gali būti klaidinanti, nors straipsnyje informacija pateikiama tiksliau. O kartais – atvirkščiai: antraštė neutrali, bet tekstas pilnas nepagrįstų teiginių.
Atkreipkite dėmesį į kalbą. Ar tekstas rašytas profesionaliai, ar pilnas gramatinių klaidų? Ar jame daug emociškai įkrautų žodžių? Ar autorius naudoja daug šauktukinių ženklų, didžiųjų raidžių, dramatiškų formuluočių? Rimtas žurnalistas rašo neutraliai, faktiškai, net jei tema pati savaime jaudinanti.
Patikrinkite, ar straipsnyje nurodomi konkretūs šaltiniai. Jei rašoma „mokslininkai teigia”, bet nenurodoma, kokie mokslininkai, iš kokios institucijos, kokiame tyrime – tai įtartina. Patikimi straipsniai visada nurodo konkrečius šaltinius, kuriuos galima patikrinti.
Vizualinės medžiagos tikrinimas: nuotraukos gali meluoti
Nuotrauka verta tūkstančio žodžių, bet šiandien ji gali būti ir tūkstančio melų vertė. Nuotraukų klastojimas ar naudojimas ne pagal kontekstą – vienas populiariausių dezinformacijos metodų.
Laimei, yra paprastų būdų patikrinti nuotraukas. Naudokite atvirkštinę nuotraukų paiešką. Tai skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų labai paprasta. Google Images leidžia įkelti nuotrauką arba įklijuoti jos nuorodą ir surasti, kur dar internete ši nuotrauka naudojama. Taip galite išsiaiškinti, ar nuotrauka tikrai iš tos situacijos, apie kurią rašoma, ar gal ji paimta iš visai kito įvykio.
Pavyzdžiui, per konfliktus ar neramumus dažnai pasklinda nuotraukos, kurios tariamai rodo naujausius įvykius. Bet atvirkštinė paieška dažnai atskleidžia, kad ta pati nuotrauka buvo naudojama prieš kelerius metus, aprašant visai kitą situaciją.
Atkreipkite dėmesį į nuotraukos kokybę ir detales. Ar ji neatrodo pernelyg tobula arba, atvirkščiai, įtartinai prasta? Ar fone matomi elementai atitinka tai, kas teigiama straipsnyje? Kartais smulkmenos išduoda – pavyzdžiui, teigiama, kad nuotrauka iš vasaros, bet medžiai nuogi.
Kryžminis faktų tikrinimas: kas dar apie tai rašo
Jei kažkas tikrai įvyko, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Tai vienas patikimiausių būdų patikrinti informaciją – pažiūrėti, ar kiti patikimi naujienų portalai apie tai praneša.
Atsidarykite kelis skirtingus naujienų portalus ir pabandykite surasti tą pačią istoriją. Jei apie tariamai svarbų įvykį rašo tik vienas nežinomas šaltinis, o visi didieji naujienų portalai tyli – greičiausiai tai dezinformacija. Tikrai svarbios naujienos greitai pasiekia visus pagrindinius žiniasklaidos kanalus.
Bet būkite atsargūs – kartais ta pati dezinformacija gali būti pasklidusi keliuose šaltiniuose. Tai nereiškia, kad ji teisinga. Patikrinkite, ar šaltiniai nepriklausomi, ar jie remiasi savo tyrimais, ar tik perrašo vienas kitą.
Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Faktai tikrintojai”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kitos. Šios svetainės profesionaliai tiria populiarias istorijas ir atskleidžia, kas tiesa, o kas melas. Tiesiog įveskite pagrindinius istorijos žodžius į šių svetainių paieškos laukelį.
Datos ir konteksto svarba: kada tai iš tikrųjų įvyko
Sena naujiena, pateikta kaip šviežia informacija – dar vienas dažnas dezinformacijos triukas. Žmonės pamato straipsnį socialiniuose tinkluose, mano, kad tai nutiko ką tik, ir dalijasi. O iš tikrųjų įvykis galėjo būti prieš metus ar net dešimtmetį.
Visada patikrinkite straipsnio datą. Kai kas sąmoningai pašalina datas iš straipsnių arba naudoja miglotus formulavimus kaip „neseniai” ar „šiomis dienomis”. Jei datos nėra – tai įtartina.
Kontekstas yra ne mažiau svarbus už pačius faktus. Informacija gali būti techniškai teisinga, bet pateikta taip, kad sukuria klaidingą įspūdį. Pavyzdžiui, statistika gali būti tikra, bet pateikta be palyginimo su ankstesniais metais ar be platesnio konteksto, kuris paaiškintų skaičius.
Politikų citatos – klasikinis pavyzdys. Žodžiai gali būti tikri, bet ištraukti iš konteksto jie įgyja visai kitą prasmę. Jei matote šokiruojančią citatą, pabandykite rasti pilną kalbą ar interviu. Dažnai paaiškėja, kad žmogus kalbėjo apie ką kita arba jo žodžiai buvo hipotetiniai.
Ekspertų nuomonės ir moksliniai teiginiai
„Mokslininkai įrodė”, „tyrimai rodo”, „ekspertai teigia” – šios frazės skamba įtikinamai, bet dažnai būna tuščios. Tikras klausimas: kokie mokslininkai? Kokie tyrimai? Kokie ekspertai?
Kai straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, patikrinkite, ar nurodomas konkretus tyrimas. Ar galite jį rasti? Ar jis paskelbtas rimtame mokslo žurnale? Ar tai nebuvo tik preliminarūs rezultatai, kurie vėliau nepasitvirtino?
Būkite atsargūs su „ekspertais”. Ar šis žmogus tikrai yra ekspertas toje srityje, apie kurią kalba? Kartais straipsniuose cituojami žmonės, kurie turi mokslo laipsnį, bet visai kitoje srityje. Pavyzdžiui, fizikas gali turėti nuomonę apie vakcinų saugumą, bet tai nereiškia, kad jis ekspertas šioje srityje.
Atkreipkite dėmesį, ar straipsnyje pateikiamos skirtingos nuomonės. Moksle ir sudėtingose temose retai būna viena teisinga nuomonė. Jei straipsnis pristato tik vieną požiūrį kaip vienintelį teisingą, ignoruodamas kitas perspektyvas – tai įtartina.
Dar vienas patarimas: jei teiginys skamba pernelyg gražiai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. „Šis paprastas triukas išgydys vėžį”, „Mokslininkai sukūrė būdą, kaip numesti 10 kg per savaitę” – tokie teiginiai beveik visada yra dezinformacija. Tikrovė paprastai sudėtingesnė ir mažiau sensacinga.
Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir platintoju
Dabar, kai žinote pagrindinius patikrinimo metodus, pats svarbiausias žingsnis – juos naudoti. Ne tik sau, bet ir padedant kitiems.
Prieš dalindamiesi bet kokia informacija socialiniuose tinkluose, sustokite ir pritaikykite bent kelis iš aptartų metodų. Paklauskite savęs: ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinį? Ar žinau, kad tai nepakenks kitiems? Jūsų dalijimasis gali pasiekti šimtus žmonių, ir jūs atsakingi už tai, ką skleidžiate.
Jei matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi dezinformacija, švelniai jam apie tai pasakykite. Bet darykite tai taktiškai – niekas nemėgsta jaustis kvailai. Geriau pasakyti „Radau įdomios informacijos apie tai, ką pasidalinai” nei „Tu skleidžianti melus”. Pasidalinkite faktų tikrinimo šaltiniais, parodykite, kaip patys patikrinote.
Mokykite savo vaikus ir vyresnio amžiaus artimuosius kritiškai vertinti informaciją. Jaunesni žmonės dažnai pernelyg pasitiki tuo, ką mato internete, o vyresni – tuo, kas atrodo „oficialiai” ar „moksliška”. Abiem grupėms reikia pagalbos išmokti atpažinti dezinformaciją.
Nepamirškite, kad ir patikimi šaltiniai kartais klysta. Tai nereiškia, kad jie tyčia skleidžia dezinformaciją – žurnalistai irgi žmonės, jie gali suklysti. Skirtumas tas, kad rimti žiniasklaidos kanalai klaidas pripažįsta ir taiso, o dezinformacijos skleidėjai – ne.
Galiausiai, būkite kantrūs sau. Niekas nėra tobulas informacijos vertintojas. Visi kartais pasitikime klaidinga informacija. Svarbu ne tai, kad niekada nesuklysite, o tai, kad nuolat tobulėsite, mokysitės iš klaidų ir stengsitės būti atsakingesni.
Kritinis mąstymas – tai ne įgimtas talentas, o įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti. Kuo dažniau praktikuosite šiuos patikrinimo metodus, tuo lengviau ir natūraliau jie taps. Galiausiai jūs pradėsite automatiškai pastebėti įtartinus ženklus, dar net nepradėję sąmoningai tikrinti.
Gyvename sudėtingoje informacinėje aplinkoje, kur tiesos ir melo riba kartais labai miglota. Bet turėdami tinkamus įrankius ir nusistatymą juos naudoti, galime tapti atspariausiais dezinformacijai ir padėti kurti sveikesnę informacinę erdvę visiems.