Kodėl žmonės vis dar ryžtasi įsigyti augintinį?
Kažkada augintiniai buvo laikomi paprastu namų ūkio elementu – šuo saugojo kiemą, katė gaudė peles. Šiandien viskas pasikeitė kardinaliai. Šunys miega ant sofų, katės valgo specialiai joms skirtą maistą su lašiša ir antiena, o veterinarijos klinikos siūlo paslaugas, kurių kai kurie žmonės patys sau negali sau leisti. Ir vis tiek – žmonės ryžtasi. Ir ne tik ryžtasi, bet ir aktyviai ieško, perka, pasiima iš prieglaudų.
Lietuvoje šiuo metu registruota per 600 000 šunų, o kačių skaičius, kuris sunkiau apskaičiuojamas, manoma, viršija milijoną. Tai reiškia, kad beveik kiekvienoje antroje šeimoje gyvena bent vienas keturkojis. Kodėl? Atsakymas paprastas ir kartu sudėtingas: žmonėms reikia ryšio. Realaus, nekomplikuoto, be sąlygų. Ir būtent tai augintiniai duoda geriau nei bet kas kitas.
Psichologai jau seniai patvirtino, kad turėti augintinį mažina stresą, gerina nuotaiką, o vienišiems žmonėms gali būti tikras gelbėjimosi ratas. Bet tai tik viena medalio pusė. Kita – atsakomybė, išlaidos, apribojimai ir kartais – širdį draskantys sprendimai. Apie visa tai ir kalbėsime.
Šuo ar katė – kaip išsirinkti ir ko tikėtis
Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos žmonės užduoda prieš įsigydami augintinį. Ir dažnai atsakymas ateina ne iš proto, o iš jausmų – pamatė kažkur nuotrauką, susižavėjo veisle, arba tiesiog vaikas užsispyrė. Bet verta sustoti ir pagalvoti realiai.
Šunys reikalauja daug daugiau laiko ir energijos. Juos reikia vaikščioti – ir ne kartą per dieną, o bent tris, idealiu atveju keturis kartus. Jaunas šuo, ypač aktyvios veislės, be pakankamo fizinio krūvio gali tapti tikra katastrofa namuose. Sugraužtos sofos, sudraskyta avalynė, begalinis lojimas – tai ne šuns blogumas, tai paprasčiausias nepatenkintų poreikių rezultatas. Jei dirbate pilną darbo dieną ir grįžtate namo pavargę, labai gerai pagalvokite, ar šuo – jūsų pasirinkimas.
Katės – savarankiškesnės, bet tai nereiškia, kad joms nereikia dėmesio. Tai mitas, kad katė gali gyventi viena savaitę, kol šeimininkai išvykę atostogauti. Katės kenčia nuo vienišumo, gali sirgti, gali tapti agresyvios arba, priešingai, užsidaryti savyje. Jos tiesiog rodo tai kitaip nei šunys.
Praktiškai: jei gyvenate mažame bute, dirbate daug, bet norite gyvūno kompanijos – katė bus geresnis pasirinkimas. Jei turite kiemą, aktyvų gyvenimo būdą ir šeimoje yra vaikų, kurie norėtų žaisti su gyvūnu – šuo gali tapti nuostabia šeimos dalimi. Bet kuriuo atveju – neskubėkite.
Veislė ar mišrūnas – kas geriau?
Šis klausimas sukelia daug diskusijų, ypač tarp augintinių mylėtojų bendruomenių. Veisliniai gyvūnai turi nuspėjamą charakterį, žinomą dydį, žinomus sveikatos polinkius. Bet kartu – dažnai ir žinomus genetinius negalavimus, kurie kai kuriose veislėse yra tiesiog neišvengiami.
Paimkime pavyzdžiu buldogus ar mopsius. Gražūs, mieli, populiarūs. Bet jų suplotas snukutis – tai ne natūralus evoliucijos rezultatas, tai žmogaus sukurta anomalija. Tokie šunys dažnai sunkiai kvėpuoja, negali normaliai fiziškai aktyviai gyventi, kenčia nuo odos problemų. Veterinarai Lietuvoje vis dažniau kalba apie tai atvirai, tačiau paklausa nemažėja.
Mišrūnai – ir šunys, ir katės – dažnai būna sveikesni, nes genetinė įvairovė sumažina paveldimų ligų tikimybę. Prieglaudose jų pilna, jie laukia šeimų, ir daugelis iš jų yra nuostabūs kompanionai. Problema ta, kad žmonės dažnai nori „žinoti, ką gauna”, o su mišrūnu tai sunkiau nuspėti.
Rekomendacija: jei svarstote veislinį šunį, ištyrinėkite veislę išsamiai. Pasikalbėkite su veterinaru, ne tik su veisėju. Sužinokite, kokios ligos būdingos tai veislei, kokios yra vidutinės veterinarinės išlaidos. Ir rimtai apsvarstykite prieglaudą – ten laukia gyvūnai, kuriems jūsų reikia labiau nei bet kam kitam.
Finansinė pusė, apie kurią niekas nemėgsta kalbėti
Štai čia daugelis žmonių nustemba. Augintinis – tai ne vienkartinė išlaida. Tai ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, kuris gali trukti 10, 15, o kartais ir 20 metų.
Pabandykime skaičiuoti konkrečiai. Vidutinis šuo Lietuvoje per metus „kainuoja” maždaug nuo 800 iki 2000 eurų, priklausomai nuo dydžio, sveikatos būklės ir šeimininko pasirinkimų. Į šią sumą įeina:
- Maistas – ir čia skirtumas tarp pigaus ir kokybiško yra milžiniškas tiek kainai, tiek gyvūno sveikatai
- Veterinariniai vizitai – profilaktiniai skiepai, antiparazitinės priemonės, dantų priežiūra
- Kirpykla arba priežiūros priemonės namuose
- Apnakvindinimas arba žmogaus samdymas, kai išvykstate
- Žaislai, pavadėliai, antkakliai, guoliai
- Ir, žinoma, neplanuoti veterinariniai vizitai, kurie gali kainuoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų
Katės paprastai pigesnės, bet irgi ne pigios. Sterilizacija, skiepai, kraikas, maistas – tai irgi rimtos išlaidos.
Praktinis patarimas: rimtai apsvarstykite augintinių draudimą. Lietuvoje ši paslauga dar nėra labai išplėtota, bet galimybių yra. Veterinarinė operacija gali kainuoti 500-3000 eurų, ir tokia suma daugeliui šeimų yra rimtas smūgis. Draudimas gali padėti išvengti skaudžių sprendimų.
Mityba ir sveikata – kur slypi didžiausios klaidos
Viena iš dažniausių klaidų, kurią daro augintinių šeimininkai – maitinimas tuo, kas patinka jiems patiems, o ne tuo, kas reikalinga gyvūnui. Šunys ir katės yra ne maži žmonės. Jų mitybos poreikiai kardinaliai skiriasi nuo mūsų.
Katės – griežti mėsėdžiai. Joms reikia gyvūninių baltymų, ir taškas. Augalinė mityba katei yra tiesiog pavojinga. Taurinas, kurį katė gauna tik iš gyvūninių produktų, yra būtinas širdies ir regėjimo sveikatai. Katė, gaunanti nepakankamą kiekį taurino, gali apakti arba sirgti širdies ligomis.
Šunys – visaėdžiai, bet tai nereiškia, kad jiems galima duoti viską nuo stalo. Svogūnai, česnakai, vynuogės, razinos, šokoladas, ksilitolis (randamas daugelyje kramtomųjų gumų ir kai kuriuose maisto produktuose) – tai nuodai šunims. Rimtai. Ne „gali sukelti viduriavimą”, o gali nužudyti.
Dėl maisto pasirinkimo: sausas maistas yra patogus, bet ne visada geriausias. Šlapias maistas, ypač katėms, padeda išvengti šlapimo takų problemų, nes katės natūraliai geria mažai vandens. Jei naudojate sausą maistą, įsitikinkite, kad gyvūnas geria pakankamai. Natūrali mityba (BARF) – populiarėjanti alternatyva, bet reikalauja žinių ir kruopštumo, kad būtų subalansuota.
Reguliarūs veterinariniai patikrinimai – ne prabanga, o būtinybė. Bent kartą per metus, o vyresnio amžiaus gyvūnams – du kartus. Daugelis ligų, aptiktos anksti, gydomos daug sėkmingiau ir pigiau.
Socializacija ir elgesys – tai, ko daugelis neįvertina
Jaunas šuo – tai kaip mažas vaikas. Jis nieko nežino, viską bando, viską kramto, viską tyrinėja. Ir kaip vaikas – jis mokosi iš aplinkos ir iš to, kaip su juo elgiamasi. Socializacija pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra kritiškai svarbi.
Šuniukas, kuris iki 3-4 mėnesių amžiaus nebuvo supažindintas su įvairiais žmonėmis, garsais, situacijomis, gali užaugti baikštus arba agresyvus. Tai ne charakterio problema – tai socializacijos trūkumas. Ir vėliau tai taisyti yra daug sunkiau.
Katės irgi turi savo socializacijos langą – pirmosios 2-7 savaitės yra ypač svarbios. Kačiukas, kuris šiuo laikotarpiu turėjo mažai kontakto su žmonėmis, gali visą gyvenimą būti nepasitikintis ir bijantis.
Dėl dresūros: tai ne tik triukų mokymas. Tai komunikacijos su savo šunimi pagrindas. Šuo, kuris žino pagrindinias komandas, yra saugesnis – tiek sau, tiek aplinkiniams. Lietuvoje veikia nemažai dresūros mokyklų, ir investicija į keletą pamokų tikrai atsipirks. Pozityvi dresūra – atlygiu pagrįsta – yra šiuolaikinis ir efektyvus metodas. Baudimais ir prievarta pagrįsti metodai ne tik neefektyvūs ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir kenkia santykiui su gyvūnu.
Prieglauda prieš pirkimą – sąžininga kalba
Lietuvoje veikia dešimtys gyvūnų prieglaudų, ir jose šiuo metu laukia tūkstančiai šunų ir kačių. Dalis jų – visą gyvenimą praleidę gatvėje, dalis – buvę šeimų augintiniai, kuriuos šeimininkai atidavė dėl įvairių priežasčių. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją.
Prieglauda – tai ne „antraeilis” pasirinkimas. Tai atsakingas pasirinkimas. Gyvūnas iš prieglaudos dažniausiai jau yra sterilizuotas, paskiepytas, patikrintas veterinaro. Ir svarbiausia – jis laukia. Realiai laukia.
Žinoma, prieglauda turi ir iššūkių. Gyvūnas gali turėti traumų, gali reikėti laiko ir kantrybės, kol jis prisitaikys. Bet daugelis žmonių, pasiėmę gyvūną iš prieglaudos, sako, kad tai buvo vienas geriausių jų gyvenimo sprendimų.
Jei vis dėlto renkate veislinį gyvūną – pirkite tik iš atsakingų veisėjų. Kaip juos atpažinti? Atsakingas veisėjas leis jums aplankyti, parodys tėvus, turės sveikatos patikrinimų dokumentus, užduos jums klausimų (taip, jums!), nes jam rūpi, kur keliauja jo gyvūnai. Jei veisėjas parduoda per skelbimų portalus, nesiūlo susitikti, skuba – tai raudona vėliava.
Kai augintinis sensta ir kai ateina laikas atsisveikinti
Apie tai kalbama mažiausiai, nors tai yra neišvengiama kiekvieno augintinio šeimininko patirtis. Gyvūnai sensta greičiau nei mes. Šuo, kuris prieš penkerius metus buvo energingas šuniukas, dabar gali sunkiai lipti laiptais. Katė, kuri visą gyvenimą buvo savarankiška, staiga pradeda reikalauti daugiau dėmesio ir veterinarinės pagalbos.
Senas gyvūnas reikalauja kitokios priežiūros. Dažnesnių veterinarinių vizitų, galbūt specialaus maisto, galbūt vaistų. Ir daugiau kantrybės. Jis gali pradėti daryti klaidų namuose, gali tapti lėtesnis, mažiau žaismingus. Tai normalu. Tai senatvė.
Eutanazija – tema, apie kurią daugelis nenori galvoti, kol ji netampa aktuali. Bet tai yra vienas iš sunkiausių sprendimų, su kuriais susiduria augintinių šeimininkai. Veterinarai Lietuvoje vis dažniau kalba apie „gerą mirtį” kaip paskutinę dovaną gyvūnui, kuris kenčia. Tai nėra išdavystė. Tai yra atsakomybė ir meilė iki galo.
Gedulas po augintinio netekties yra realus. Tyrimai rodo, kad žmonės gali išgyventi tokį pat stiprų sielvartą kaip ir netekę artimo žmogaus. Ir tai yra normalu. Neleiskite niekam jums sakyti, kad „tai tik gyvūnas”. Tai buvo jūsų šeimos narys.
Augintiniai – tai ne hobis ir ne statuso simbolis. Tai gyvas ryšys, kuris keičia žmones. Jie moko atsakomybės, kantrybės, besąlygiškos meilės. Jie verčia išeiti iš namų net tada, kai norisi likti po antklode. Jie sėdi šalia, kai liūdna, ir džiaugiasi kartu, kai gerai. Bet visa tai ateina su kaina – laiku, pinigais, emocijomis. Ir tas, kuris į šį ryšį įeina sąmoningai, žinodamas, ko tikėtis, gauna kažką, ko neįmanoma nupirkti jokioje parduotuvėje.