Kai bankas telpa kišenėje: kaip viskas prasidėjo
Dar prieš dvidešimt metų norint pervesti pinigus arba sumokėti už komunalinius patarnavimus reikėdavo fiziškai nueiti į banko skyrių, pastovėti eilėje ir pasikalbėti su kasininku. Šiandien visa tai galima padaryti per kelias sekundes, sėdint ant sofos su telefonu rankose. Elektroninė bankininkystė taip giliai įsišaknijo į kasdienį gyvenimą, kad daugeliui jaunesnių žmonių net sunku įsivaizduoti, kaip buvo tvarkomi finansai anksčiau.
Pirmosios elektroninės bankininkystės užuomazgos atsirado dar devintajame dešimtmetyje, kai kai kurie Amerikos bankai pradėjo siūlyti galimybę prisijungti prie sąskaitos per telefono liniją ir specialų terminalą. Tai buvo lėta, nepatogi ir brangi paslauga, kuria naudojosi vos keli procentai klientų. Tikrasis proveržis įvyko devyniasdešimtaisiais, kai internetas tapo prieinamas plačiajai visuomenei. Bankai greitai suprato, kad čia slypi milžiniška galimybė sumažinti išlaidas ir pritraukti naujų klientų.
Lietuvoje elektroninė bankininkystė pradėjo plisti maždaug 1999–2001 metais. Swedbank (tuomet dar Hansabankas) ir SEB buvo tarp pirmųjų, kurie pasiūlė internetinės bankininkystės paslaugas lietuviams. Pradžioje žmonės žiūrėjo į tai su tam tikru nepasitikėjimu – kaip gi galima patikėti savo pinigus kažkokiam kompiuteriui? Tačiau patogumas greitai nugalėjo baimes, ir per kelerius metus elektroninė bankininkystė tapo norma, o ne išimtimi.
Ką iš tikrųjų galima padaryti internetu: paslaugų apžvalga
Daugelis žmonių mano, kad elektroninė bankininkystė – tai tik galimybė patikrinti sąskaitos likutį ir pervesti pinigus. Iš tikrųjų šiuolaikiniai internetiniai bankai siūlo kur kas daugiau funkcijų, ir daugelis jų yra tikrai naudingos.
Pirmiausia – mokėjimai ir pervedimai. Tai pati bazinė ir labiausiai naudojama funkcija. Galima pervesti pinigus tiek Lietuvos bankų klientams, tiek į užsienio sąskaitas per SEPA sistemą. SEPA pervedimai į bet kurią euro zonos šalį paprastai kainuoja tiek pat, kiek vietiniai pervedimai, arba visai nieko nekainuoja – tai labai svarbu tiems, kurie dirba užsienyje arba turi verslo partnerių kitose šalyse.
Antra svarbi funkcija – mokėjimų planavimas. Galima nustatyti reguliarius mokėjimus, pavyzdžiui, nuomos ar draudimo įmokas, ir jos bus atliekamos automatiškai nustatytu laiku. Tai ypač naudinga tiems, kurie linkę pamiršti mokėjimo terminus ir gauti baudas.
Trečia – sąskaitų valdymas. Per internetinį banką galima atidaryti naujas sąskaitas, užsakyti mokėjimo korteles, keisti jų limitus, blokuoti kortelę pametus ją, peržiūrėti išrašus už bet kurį laikotarpį. Kai kurie bankai leidžia net atidaryti terminuotus indėlius arba investuoti į fondus tiesiogiai per internetinę bankininkystę.
Ketvirta – paskolų ir lizingo valdymas. Jei turite paskolą, per internetinį banką galite matyti visą grąžinimo grafiką, atlikti papildomus mokėjimus, prašyti atostogų nuo įmokų. Kai kurie bankai leidžia net teikti prašymus naujoms paskoloms visiškai internetu, be jokio vizito į skyrių.
Mobilioji bankininkystė: kai telefonas tampa piniginė
Jei internetinė bankininkystė per kompiuterį jau tapo įprasta, tai mobilioji bankininkystė per išmaniuosius telefonus – tai jau kitas lygis. Šiandien beveik visi didieji Lietuvos bankai turi savo mobiliąsias programėles, ir jos nuolat tobulinamos.
Swedbank, SEB, Luminor, Šiaulių bankas, Citadele – visos šios institucijos turi programėles, kurios leidžia atlikti praktiškai visas tas pačias operacijas kaip ir per kompiuterį, tik dar greičiau ir patogiau. Prie sąskaitos galima prisijungti per pirštų atspaudus arba veido atpažinimą – nereikia kiekvieną kartą vesti ilgo slaptažodžio.
Ypač populiari tapo galimybė mokėti telefonu parduotuvėse. Google Pay ir Apple Pay sistemos leidžia prie kasos tiesiog priliesti telefoną prie mokėjimo terminalo – ir viskas. Kortelės fiziškai nereikia. Tai ypač patogu, kai einate bėgioti arba tiesiog pamiršote piniginę namuose.
Tačiau čia svarbu paminėti vieną praktinį patarimą: prieš aktyvuodami mokėjimą telefonu, įsitikinkite, kad jūsų telefonas turi patikimą ekrano užraktą. Jei telefonas pametamas arba pavogamas be užrakto, vagis gali lengvai atsiskaityti jūsų lėšomis parduotuvėse iki tam tikros sumos net neįvedant PIN kodo.
Saugumas: kas iš tikrųjų gali nutikti ir kaip apsisaugoti
Tai tikriausiai labiausiai žmones jaudinantis klausimas. Ir jis visiškai pagrįstas – kur pinigai, ten ir sukčiai. Elektroninė bankininkystė atnešė ne tik patogumą, bet ir naujų grėsmių.
Viena dažniausių atakų rūšių – sukčiavimas el. paštu ir SMS žinutėmis, angliškai vadinamas phishing. Žmogus gauna žinutę, kuri atrodo lyg iš banko, su nuoroda į suklastotą svetainę. Jei įveda savo prisijungimo duomenis – jie iš karto patenka į sukčių rankas. Šios žinutės kartais atrodo labai įtikinamai – su banko logotipu, profesionaliu tekstu ir netgi su jūsų vardu.
Kaip atpažinti sukčiavimą? Keletas konkrečių požymių:
- Bankas niekada neprašo patvirtinti prisijungimo duomenų el. paštu ar SMS žinute
- Suklastotos svetainės adresas dažnai skiriasi nuo tikrojo – pvz., sweedbank.lt vietoj swedbank.lt
- Skubus tonas („Jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas!”) – klasikinis manipuliacijos metodas
- Prašymas paskambinti nurodytu telefono numeriu ir pranešti kodą iš SMS – tai beveik visada sukčiavimas
Kita grėsmė – kenkėjiška programinė įranga kompiuteryje ar telefone. Ji gali stebėti, ką renkate klaviatūra, arba perimti SMS žinutes su patvirtinimo kodais. Todėl labai svarbu naudoti antivirusinę programą ir atnaujinti operacinę sistemą.
Praktiniai patarimai saugumui:
- Niekada nenaudokite viešo „Wi-Fi” tinklo prisijungdami prie internetinio banko. Jei būtina – naudokite VPN
- Naudokite skirtingus slaptažodžius skirtingoms paslaugoms. Jei naudojate tą patį slaptažodį visur ir jis nuteka iš kokios nors svetainės – visi jūsų profiliai tampa pažeidžiami
- Įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją visur, kur tai įmanoma
- Reguliariai tikrinkite sąskaitos išrašus – net nedideli, nepažįstami mokėjimai gali signalizuoti apie problemą
- Jei kažkas atrodo įtartina – iš karto skambinkite į banką tiesiogiai, ne per žinutėje nurodytą numerį
Neobankai ir finansinių technologijų revoliucija
Pastaraisiais metais tradiciniams bankams atsirado rimta konkurencija – vadinamieji neobankai arba fintech įmonės. Revolut, Wise (buvęs TransferWise), Monese, N26 – šie pavadinimai daugeliui jau gerai pažįstami.
Neobankai veikia išskirtinai skaitmeniniu formatu – jie neturi fizinių skyrių, o visas paslaugas teikia per programėlę. Tai leidžia jiems turėti žymiai mažesnes veiklos išlaidas ir pasiūlyti klientams geresnes sąlygas – mažesnius mokesčius, geresnius valiutos keitimo kursus, greitesnį aptarnavimą.
Revolut Lietuvoje yra ypač populiarus. Čia netgi yra Revolut banko būstinė – įmonė gavo Europos banko licenciją Lietuvoje. Revolut siūlo nemokamą valiutos keitimą iki tam tikros mėnesinės ribos, greitus tarptautinius pervedimus, investavimo galimybes, kriptovaliutų pirkimą ir pardavimą. Daugeliui keliautojų tai tapo pagrindiniu mokėjimo įrankiu užsienyje dėl palankaus valiutos kurso.
Wise specializuojasi tarptautiniuose pervedimuose. Jei dažnai siunčiate pinigus į kitas šalis arba gaunate atlyginimą užsienio valiuta, Wise gali sutaupyti nemažai pinigų – jų valiutos keitimo kursas yra artimas tarpbankiniam, be didelių maržų.
Tačiau neobankai turi ir trūkumų. Jie dažnai neturi tokio plačio paslaugų spektro kaip tradiciniai bankai – pavyzdžiui, sunkiau gauti hipotekinę paskolą arba verslo finansavimą. Klientų aptarnavimas dažnai vyksta tik per pokalbių robotus arba el. paštą, o tai gali būti problema, kai reikia greitai išspręsti sudėtingą klausimą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar neobankui taikoma indėlių draudimo sistema – ne visi jie turi tokią pačią apsaugą kaip tradiciniai bankai.
Elektroninė bankininkystė verslui: galimybės ir specifika
Verslo bankininkystė internetu turi savo ypatumų, kurie skiriasi nuo asmeninės bankininkystės. Smulkaus verslo savininkai ir buhalteriai žino, kad čia reikalavimai ir galimybės yra kiek kitokios.
Vienas svarbiausių aspektų – apskaitos integracija. Šiuolaikiniai verslo internetiniai bankai leidžia eksportuoti mokėjimų duomenis į apskaitos programas – Rivile, Menuo, Finvalda ar kitas. Tai sutaupo daug laiko, nes nereikia rankiniu būdu įvedinėti kiekvieno mokėjimo į apskaitos sistemą.
Taip pat svarbu žinoti apie API integracijas. Didesnės įmonės gali susieti savo verslo sistemas tiesiogiai su banku per programinę sąsają. Tai reiškia, kad sąskaitos faktūros gali būti apmokamos automatiškai, o mokėjimų statusai atnaujinami realiu laiku. Šiandien tai jau ne tik didelių korporacijų privilegija – kai kurie bankai siūlo tokias galimybes ir smulkiam verslui.
Praktinis patarimas verslo savininkams: atkreipkite dėmesį į mokėjimų paketų sąlygas. Kai kurie bankai taiko mokestį už kiekvieną atliktą mokėjimą, kiti siūlo mėnesinius paketus su fiksuotu mokesčiu ir neribotu mokėjimų skaičiumi. Jei jūsų įmonė atlieka daug mokėjimų per mėnesį, fiksuoto paketo pasirinkimas gali būti žymiai ekonomiškesnis.
Taip pat verta pasinaudoti galimybe nustatyti skirtingus prieigos lygius darbuotojams. Pavyzdžiui, buhalteriui galima suteikti teisę matyti sąskaitas ir ruošti mokėjimus, bet ne juos patvirtinti – patvirtinimas liktų tik vadovui. Tai sumažina vidinių sukčiavimų riziką.
Ateitis jau čia: dirbtinis intelektas, biometrika ir kriptovaliutos
Elektroninė bankininkystė nestovi vietoje – ji keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Kelios tendencijos, kurios jau dabar formuoja ateitį.
Dirbtinis intelektas bankuose naudojamas vis plačiau. Jis analizuoja jūsų išlaidų įpročius ir gali įspėti, jei pastebima neįprasta veikla – pavyzdžiui, mokėjimas iš neįprastos šalies arba neįprastai didelė suma. Kai kurie bankai jau siūlo AI pagrindu veikiančius finansinius patarėjus, kurie analizuoja jūsų išlaidas ir teikia rekomendacijas, kaip sutaupyti. Tai nėra tobula – kartais rekomendacijos būna per daug bendros – bet technologija sparčiai tobulėja.
Biometrinė autentifikacija tampa vis labiau paplitusi. Veido atpažinimas, pirštų atspaudai, netgi balso atpažinimas – visa tai jau naudojama arba bus naudojama artimiausioje ateityje. Tai padidina saugumą ir patogumą vienu metu.
Atviroji bankininkystė (Open Banking) – tai galbūt svarbiausia tendencija, apie kurią daugelis dar negirdėjo. ES direktyva PSD2 įpareigojo bankus leisti trečiosioms šalims (su kliento sutikimu) prieiti prie sąskaitos duomenų per API. Tai reiškia, kad ateityje galėsite naudoti vieną programėlę, kuri sujungs visas jūsų sąskaitas skirtinguose bankuose ir parodys bendrą finansinį vaizdą. Kai kurios tokios programėlės jau egzistuoja – pavyzdžiui, Moneyhub arba Emma.
Kriptovaliutos ir blokų grandinės technologija taip pat pamažu skinasi kelią į tradicinę bankininkystę. Kai kurie bankai jau leidžia pirkti ir laikyti kriptovaliutas per savo platformas. Tarptautiniai pervedimai naudojant blokų grandinę gali būti žymiai greitesni ir pigesni nei tradiciniai SWIFT pervedimai.
Kai skaitmeninis patogumas susitinka su tikrove: ką verta žinoti kiekvienam
Elektroninė bankininkystė yra vienas tų dalykų, kurie taip natūraliai įsiliejo į gyvenimą, kad mes dažnai nustojame apie juos galvoti. O verta. Nes nors technologijos ir padarė finansų valdymą nepalyginamai patogesnį, jos taip pat sukūrė naujų spąstų tiems, kurie naudojasi jomis neapgalvotai.
Svarbu nepamiršti kelių dalykų. Pirma – skaitmeninis finansų raštingumas šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Suprasti, kaip veikia jūsų banko programėlė, kokios yra saugumo priemonės ir kaip atpažinti sukčiavimą – tai žinios, kurios gali apsaugoti jūsų santaupas.
Antra – diversifikacija. Nereikia laikyti visų kiaušinių viename krepšyje. Galima turėti pagrindinę sąskaitą tradiciniame banke, papildomą sąskaitą neobankuose kasdienėms išlaidoms ir keliavimui, bei atskirą taupomąją sąskaitą. Tai ne tik sumažina riziką, bet ir leidžia pasinaudoti kiekvienos platformos privalumais.
Trečia – reguliarus sąskaitų tikrinimas. Net jei viskas atrodo gerai, kartą per savaitę peržiūrėkite savo operacijas. Tai padeda ne tik pastebėti galimus sukčiavimus, bet ir geriau suprasti savo išlaidų įpročius.
Galiausiai – nors elektroninė bankininkystė ir yra labai patogi, kartais vis tiek verta paskambinti arba nueiti į banko skyrių. Sudėtingesniais klausimais – paskolų derybos, ginčų sprendimas, nestandartinės situacijos – tiesioginis bendravimas su žmogumi dažnai duoda geresnių rezultatų nei pokalbių robotas ar el. paštas. Technologijos yra puikus įrankis, bet ne visada pakankamas sprendimas.
Elektroninė bankininkystė per kelis dešimtmečius nueitas kelias nuo eksperimentinės technologijos iki neatsiejamos kasdienio gyvenimo dalies yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip skaitmeninė revoliucija keičia mūsų santykį su pinigais. Ir viskas rodo, kad šis pokytis tik spartės.