Prieš pervesdami bankui papildomus pinigus: kada už išankstinį būsto paskolos grąžinimą teks mokėti iki 3 proc.Nuotrauka „Prieš pervesdami bankui papildomus pinigus: kada už išankstinį būsto paskolos grąžinimą teks mokėti iki 3 proc.“ (Pexels)

Būsto paskolą ar jos dalį galima grąžinti anksčiau laiko bet kuriuo metu. Ar už tai teks mokėti papildomai, pirmiausia lemia paskolai taikomos palūkanos: kintamosios ar fiksuotos.

Jei turite laisvų pinigų, prieš pervesdami didesnę sumą bankui peržiūrėkite savo sutartį. Esant kintamosioms palūkanoms, išankstinis grąžinimas paprastai papildomai nekainuoja, o fiksuotų palūkanų atveju gali būti pritaikyta kompensacija. Todėl vien apsispręsti sutrumpinti paskolos laikotarpį ar sumažinti skolą nepakanka – reikia įvertinti ir konkrečias sutarties sąlygas.

Kada už išankstinį grąžinimą reikia mokėti

Anksčiau laiko galima grąžinti ir visą paskolą, ir tik jos dalį. Dalinis grąžinimas gali tikti šeimai, kuri sukaupė didesnę sumą, bet nenori išleisti visų santaupų. SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Simonas Norbutas nurodo, kad grąžinus dalį paskolos atitinkamai sumažėja mėnesio įmoka.

„Citadele“ banko būsto paskolų padalinio Lietuvoje vadovė Ernesta Markevič teigia, kad kintamųjų palūkanų paskolos atveju už išankstinį grąžinimą papildomi mokesčiai netaikomi. SEB taip pat nurodo, kad mokėti papildomai nereikia, jei taikomos kintamosios palūkanos ir pradinis jų fiksavimo laikotarpis jau pasibaigęs. „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovė Ieva Linkutė-Urbonė pažymi, kad beveik visais atvejais klientai paskolą ar jos dalį gali grąžinti nemokamai bet kuriuo metu.

Išimtis – fiksuotos palūkanos, galiojančios išankstinio grąžinimo dieną. Tada gali būti nustatytas išankstinio grąžinimo mokestis ar kompensacija. E. Markevič aiškina, kad kompensacija skaičiuojama pagal teisės aktuose nustatytą metodiką ir negali viršyti 3 proc. anksčiau grąžinamos kredito sumos. Vadinasi, jei žmogus ketina padengti ne visą skolą, o tik dalį, mokestis vertinamas nuo anksčiau grąžinamos sumos, o ne nuo visos pradinės paskolos.

Ką verta padaryti prieš grąžinant paskolą

  • Patikrinkite, kokios palūkanos taikomos paskolai. Sutartyje ar banke išsiaiškinkite, ar išankstinio grąžinimo dieną galioja kintamosios, ar fiksuotos palūkanos. Nuo to priklauso, ar gali atsirasti papildomas mokestis.
  • Jeigu palūkanos fiksuotos, pasiteiraukite dėl kompensacijos. Tikslesnės sąlygos bus paskelbtos banko konkrečiam klientui pateikiamoje informacijoje. Žinokite, kad kompensacijos riba negali būti didesnė nei 3 proc. anksčiau grąžinamos kredito sumos.
  • Įvertinkite, ar grąžinsite visą paskolą, ar tik dalį. Dalinis grąžinimas sumažina mėnesio įmoką. Prieš apsispręsdami suskaičiuokite, kiek ji pasikeistų ir kokią naudą duotų mažesnė skola.
  • Nepanaudokite visų santaupų neįvertinę rezervo. Pagalvokite apie pajamų stabilumą ir apie tai, ar liks pinigų netikėtoms sveikatos išlaidoms, darbo pokyčiams, didesniam būsto remontui ar kitiems finansiniams sukrėtimams. Jei santaupų nepakanka, finansų lektorė dr. Asta Klimavičienė pataria pirmiausia pasirūpinti finansine pagalve, kuri atitiktų 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą.
  • Jei planuojate grąžinti didesnę sumą, pasiruoškite paaiškinti jos kilmę. S. Norbutas nurodo, kad pagal galiojančius reikalavimus bankas privalo įsitikinti tokių lėšų kilme.

Skaičiuokite ne vien palūkanų sutaupymą

Grąžinus paskolą anksčiau, už padengtą skolos dalį nebereikės mokėti palūkanų. A. Klimavičienė tai vadina aiškiu ir praktiškai garantuotu sutaupymu. Ji atkreipia dėmesį, kad beveik visos būsto paskolos Lietuvoje išduodamos su kintamosiomis palūkanomis, kurias sudaro EURIBOR ir banko marža. Jei EURIBOR ateityje kiltų, sutaupymas iš anksto mažinant paskolą būtų didesnis.

Vis dėlto sprendimo nereikėtų vertinti vien pagal tai, kiek palūkanų nebereikės sumokėti. E. Markevič pateikia pavyzdį: žmogus, turintis 140 tūkst. eurų būsto paskolą 25 metams su 4,5 proc. palūkanomis, papildomai grąžinęs 10 tūkst. eurų, per likusį laikotarpį sutaupytų apie 6,7 tūkst. eurų palūkanų.

Kita to paties sprendimo pusė – galimybė laisvas lėšas panaudoti kitaip. Pagal tą patį pavyzdį, jei tie 10 tūkst. eurų būtų investuoti 25 metams, o vidutinė metinė grąža siektų apie 7 proc., investicijų vertė laikotarpio pabaigoje galėtų viršyti 54 tūkst. eurų. Tai nėra vienodai tinkamas pasirinkimas visiems: investuojamos lėšos nebeskirtos paskolai mažinti, o paskolai grąžinti panaudotų pinigų nebegalima skirti investicijoms ar kitiems tikslams.

Finansinis saugumas gali būti svarbesnis už spartesnį grąžinimą

Būsto paskola dažniausiai yra pigiausia finansavimo rūšis: dėl ilgo termino mėnesinės įmokos būna santykinai nedidelės, o palūkanų norma paprastai mažesnė nei vartojimo kreditų ar kitų finansavimo produktų. Todėl visas santaupas skubiai nukreipus paskolai padengti galima likti be rezervo. Vėliau prireikus pinigų remontui, automobiliui ar kitam tikslui gali tekti skolintis gerokai brangiau.

Kita vertus, daliai žmonių mažesnė ar visiškai grąžinta paskola suteikia didesnį finansinio saugumo jausmą, sumažina įsipareigojimus ir palūkanų svyravimo riziką. Todėl pasirinkimas priklauso nuo asmeninių finansinių tikslų, sukauptų santaupų, investavimo patirties, požiūrio į riziką ir ateities planų. Šeimai, turinčiai finansinę atsargą, investicijų portfelį ir laisvų lėšų, verta kruopščiai palyginti mažesnės įmokos naudą su kitais pinigų panaudojimo būdais.

Parašykite komentarą