Šlapi batai po rudens lietaus dažnai džiūsta ant radiatoriaus, tačiau karštis gali sukietinti odą ir pažeisti padą. Autorius pasakoja, kad dabar į batus prikemša senų laikraščių ir palieka juos per naktį. Ryte jie paprastai būna gerokai sausesni, o jų nereikia kaitinti.
Rudenį labiausiai erzina ne lietus ir ne šaltis, o šlapi batai. Išeini trumpam, nubėgi iki parduotuvės, užsuki dar kur nors, o grįžęs pajunti drėgnas kojines. Ypač kai lyja visą dieną, šaligatviuose telkšo balos, o batai iki ryto nespėja išdžiūti.
Anksčiau tokius batus iškart pastatydavau ant radiatoriaus ir galvodavau: kuo karščiau, tuo greičiau. Batai iš tiesų išdžiūdavo, bet po kurio laiko vienų oda sukietėjo, kitų paviršius pradėjo skilinėti, o dar vienų ties padu atsirado plyšelis. Iš pradžių kaltinau kokybę, vėliau supratau, kad batus gadinu pats.
Dabar grįžęs namo paimu senų laikraščių, prikemšu jų į batus ir palieku per naktį. Jokio karšto radiatoriaus ar plaukų džiovintuvo. Nebereikia bijoti, kad nuo karščio atšoks padas ar sutrūkinės oda.
Senas būdas, kurį buvau primiršęs
Šią gudrybę prisiminiau netikėtai. Vieną vakarą grįžau peršlapęs iki paskutinio siūlo, o kitą rytą turėjau anksti išvažiuoti. Batų vidpadžiai buvo prisigėrę vandens, o ant radiatoriaus jų dėti nenorėjau, nes jau buvau sugadinęs vieną neblogą porą.
Tada prisiminiau vaikystę. Po žiemos pasivaikščiojimų mama į batus kišdavo suglamžytus laikraščius. Man tai atrodė keistas įprotis: juk galima padėti batus prie krosnies ir viskas. Bet mama vis kartodavo, kad šlapios odos negalima per greitai kaitinti.
Susiradau kelis senus laikraščius, suglamžiau lapus ir gana laisvai prikimšau į abu batus. Palikau juos prieškambaryje, atokiau nuo radiatoriaus.
Po poros valandų patikrinau: popierius buvo gerokai sudrėkęs. Ištraukiau jį, įdėjau sauso ir palikau iki ryto. Kitą dieną batai buvo beveik visiškai sausi, ir nuo tada šį būdą naudoju nuolat.
Jei batai visiškai permirkę, vienos nakties gali ir nepakakti. Tačiau po įprasto rudeniško lietaus laikraščiai man dažnai padeda juos išdžiovinti be papildomo kaitinimo.
Kodėl laikraščiai padeda, o karštas radiatorius gali sugadinti batus?
Iš pradžių maniau, kad tai tik senas buitinis triukas, bet vėliau pasidomėjau, kodėl jis veikia. Paaiškinimas gana paprastas: popierius sugeria drėgmę, todėl į batų vidų įdėti laikraščiai padeda pašalinti dalį susikaupusio vandens. Ypač kai batai sušlapo per lietų, o jų vidus liko drėgnas.
Suglamžytas popierius taip pat padeda išlaikyti batų formą. Tai pravartu odiniams batams, kurie sušlapę gali prarasti standumą ir džiūdami deformuotis.
Karštas radiatorius gali pridaryti daugiau žalos, nei atrodo. Natūrali oda nuo intensyvaus kaitinimo gali perdžiūti, prarasti elastingumą ir pradėti skilinėti. Kai kurių batų klijai irgi jautrūs aukštai temperatūrai, todėl ilgainiui gali silpnėti pado ir viršutinės dalies sujungimai.
Ne kiekviena pora sugenda iškart, padėta ant šilto radiatoriaus. Tačiau rizikuoti nėra prasmės, ypač jei batai kainavo nemažai ir norisi juos avėti ne vieną sezoną. Todėl net labai sušlapusių batų tiesiai ant radiatoriaus nebededu, o verčiau leidžiu jiems išdžiūti kambario temperatūroje.
Kaip džiovinti batus, kad ryte nereikėtų autis drėgnų?
Per laiką susidėliojau paprastą tvarką:
- Grįžęs namo nuvalau nuo batų purvą ir vandenį.
- Jei batai labai šlapi, išimu vidpadžius ir atlaisvinu raištelius. Taip oras lengviau patenka į vidų, o vidpadžiai gali džiūti atskirai.
- Paimu laikraščio lapų arba paprasto sugeriamojo popieriaus, suglamžau į nedidelius gumulus ir sudedu į batus.
- Po valandos ar dviejų pažiūriu, ar popierius nesudrėko. Jei šlapias, pakeičiu nauju.
- Batus pastatau gerai vėdinamoje vietoje, kur nėra tiesioginio karščio. Jei galiu, palieku šiek tiek pravertas batų angas, kad cirkuliuotų oras.
Popieriaus nekemšu taip stipriai, kad batai išsipūstų. Svarbu, kad jis liestų drėgnas vietas, bet pernelyg nespaustų batų sienelių.
Popieriaus keitimas, mano pastebėjimu, yra svarbiausia viso proceso dalis. Palikus visiškai permirkusį popierių per naktį, batai džiūsta gerokai lėčiau.
Vieną dalyką vis dėlto pakeičiau. Spalvotų laikraščių į šviesius batus nebekišu, nes spaustuviniai dažai gali palikti žymių ant pamušalo. Tokiems batams geriau naudoju baltus popierinius rankšluosčius arba nedažytą sugeriamąjį popierių.
Ne visiems batams šis metodas vienodai tinka. Jei jie pasiūti iš labai jautrios odos ar kitų specialios priežiūros reikalaujančių medžiagų, pirmiausia žiūriu į gamintojo rekomendacijas.
Klaida, dėl kurios net ir su laikraščiais batai gali likti šlapi
Anksčiau prikimšdavau batus popieriaus ir pamiršdavau iki ryto. Kartais viskas pavykdavo, bet kartais laikraščiai būdavo visiškai permirkę, o batų vidus vis tiek drėgnas. Dabar žinau, kad popierių reikia pakeisti, kai tik jis prisigeria vandens, kitaip drėgmė lieka uždaryta bate ir džiūvimas sulėtėja.
Pastebėjau ir tai, kad svarbu, kur batai paliekami. Ankštame, šaltame prieškambaryje, kuriame beveik nejuda oras, jie gali džiūti ilgai. Kambaryje su normalia temperatūra ir geresne oro cirkuliacija rezultatas paprastai būna geresnis.
Jei batai permirkę taip, kad iš jų beveik galima išpilti vandenį, vien laikraščių tikrai neužtenka. Tada leidžiu jiems džiūti ilgiau ir nesistengiu bet kokia kaina apsiauti jų jau kitą rytą. Drėgnas batų vidus ne tik nemalonus, bet ir sudaro palankesnes sąlygas atsirasti blogam kvapui.
Todėl rudenį stengiuosi turėti bent dvi poras kasdien avimų batų. Kol viena džiūsta, galiu avėti kitą. Tai paprastas įprotis, bet jis tikrai pasiteisina, kai kelias dienas iš eilės lyja.
Nesakau, kad laikraščiai padaro stebuklą ir per naktį išdžiovina bet kokius iki paskutinio siūlo permirkusius batus. Tačiau šis senas būdas padėjo man atsisakyti įpročio juos kaitinti ant radiatoriaus. O gerus odinius batus, kuriuos noriu išsaugoti kuo ilgiau, verčiau kelis kartus pakeisiu drėgną popierių, negu vėl rizikuosiu juos sugadinti karščiu.