Raudoni rudens lapai ne visada reiškia, kad netrukus ateis šaltis. Jų spalvą lemia ne vien temperatūra: svarbūs ir saulėti rudens rytai, vėsios, bet dar šalnų nekandamos naktys, taip pat tai, kiek cukraus lapas spėja sukaupti.
Geltona spalva medžių lapuose buvo visą vasarą, tik ją dengė žalias chlorofilas. Raudonį kai kurie medžiai pasigamina būtent rudenį, todėl vienas klevas gali liepsnoti raudonai, o šalia augantis beržas ramiai geltonuoja.
Geltona lape buvo ir vasarą, o raudona atsiranda rudenį
Dienoms trumpėjant, medis ruošiasi žiemai. Jis stabdo chlorofilo gamybą ir pamažu jį skaido, nes iš lapų dar susigrąžina vertingų medžiagų. Žaliai spalvai blėstant, išryškėja geltoni ir oranžiniai pigmentai – karotinoidai.
Su raudona spalva istorija kitokia. Kai kurių rūšių medžių lapuose rudenį susidaro antocianinai – pigmentai, nudažantys lapus raudonai, purpurine ar tamsiai vyšnine spalva. Ypač ryškiai jų gali matytis klevuose, šermukšniuose, vyšniose ir kai kuriuose krūmuose.
Ryškiausias vaizdas – po saulėtos dienos ir vėsios nakties
Raudoni pigmentai lengviau susidaro, kai lapai dieną gauna pakankamai šviesos ir pagamina cukraus, o naktį atvėsta. Vėsa sulėtina procesus lape, todėl cukrus iš jo išeina ne taip greitai ir susidaro palankesnės sąlygos raudonam pigmentui.
Todėl gražus, spalvingas ruduo dažnai siejamas su giedromis dienomis ir vėsiomis naktimis. Tačiau tai nėra paprasta orų prognozė: vien ryškiai raudonas medis nepasako, kad rytoj būtinai bus šalna ar kad žiema bus atšiauri. Veikiau jis rodo, kaip medis sureagavo į pastarųjų dienų šviesą, drėgmę ir temperatūrų kaitą.
Kodėl vieni medžiai raudonuoja, o kiti – ne
Ne kiekvienas medis turi tokį patį „rudens dažų rinkinį“. Beržams labiau būdingas geltonis, drebulėms – geltoni ar auksiniai tonai, o klevai dažnai gali pereiti nuo geltonos iki sodriai raudonos.
Spalvą keičia ir augimo vieta. Saulėje augantis medis neretai nusidažo intensyviau nei tas, kuris visą dieną stovi tankiame pavėsyje. Įtakos turi ir drėgmė, medžio būklė, lapų amžius bei konkreti veislė, todėl net tame pačiame kieme rudens spalvos gali skirtis.
Raudonis medžiui – ne vien rudens puošmena
Manoma, kad antocianinai gali padėti lapui lengviau ištverti rudens sąlygas: apsaugoti nuo pernelyg intensyvios šviesos, kai chlorofilo jau mažėja, ir leisti medžiui tvarkingiau pasiimti iš lapo tai, ko jam prireiks kitą sezoną. Kitaip tariant, prieš numesdamas lapą medis dar stengiasi iš jo gauti naudos.
Žmogui tai tiesiog gražus vaizdas pakeliui į darbą ar per savaitgalio pasivaikščiojimą, o medžiui – paskutinis aktyvus etapas prieš ramybės laiką. Ryškiausias rudens raudonis paprastai rodo ne vien šaltesnį orą, bet ir palankų derinį: šviesią dieną ir vėsią naktį.
Todėl į raudoną klevą verta žiūrėti ne kaip į patikimą žiemos pranašą, o kaip į mažą pastarųjų rudens dienų ataskaitą. Kuo daugiau saulės ir švelnios naktinės vėsos, tuo didesni šansai, kad kiemai ir parkai trumpam atrodys tarsi nuspalvinti ugnies spalvomis.



