Po dviejų mėnesių laukimo atvežta nauja sofa, kainavusi 1480 eurų, turėjo įplėštą audinį, o pardavėjas iš pradžių kaltino pačius pirkėjus. Šeima baldą pakeisti ar grąžinti galiausiai nepasiekė, tačiau po daugiau nei mėnesio susirašinėjimų ir skambučių pažeista dalis buvo sutvarkyta nemokamai.
Sofos ieškojome ilgai. Svetainė nedidelė, todėl reikėjo baldo, kuris neužimtų pusės kambario, bet prireikus išsiskleistų miegui. Vienose parduotuvėse netiko matmenys, kitose nepatiko audinys, dar kitose kaina viršijo mūsų planus.
Galiausiai viename baldų salone radome tinkamą modelį. Sofa kainavo 1480 eurų, o audinį, spalvą ir kojeles galėjome pasirinkti patys. Pardavėja įspėjo, kad tai individualus užsakymas, todėl jo gamyba ir pristatymas gali užtrukti nuo 6 iki 8 savaičių.
Sumokėjome 400 eurų avansą ir laukėme. Senąją sofą pardavėme likus savaitei iki žadėtos pristatymo dienos, todėl kelias dienas svetainėje sėdėjome ant 2 fotelių. Kai įmonė pranešė, kad baldas pagamintas, tą pačią dieną pervedėme likusią sumą.
Pristatymo darbuotojai labai skubėjo
Sofą atvežė penktadienio vakarą, šiek tiek po 6 val. Likus maždaug 20 minučių darbuotojai paskambino ir paprašė paruošti praėjimą.
Baldas buvo apvyniotas keliais skaidrios plėvelės sluoksniais, o porankiai ir kampai dar apsaugoti kartonu. Vyrai sofą įnešė į svetainę, pastatė ir padavė pasirašyti pristatymo dokumentą.
– Gal galime iš karto išpakuoti ir apžiūrėti? – paklausiau.
Vienas darbuotojas atsakė, kad baldų jie neišpakuoja, nes laukia dar keli pristatymai. Pasak jo, jei kas nors būtų sugadinta, reikėtų kreiptis tiesiai į pardavėją.
– Pakuotė sveika, vadinasi, viskas turėtų būti gerai, – pridūrė jis.
Vyrai akivaizdžiai skubėjo, o mes nenorėjome jų sulaikyti. Apžiūrėjome tik išorę: plėvelė neatrodė suplėšyta, kampai nebuvo sulankstyti, todėl pasirašėme. Po kelių minučių darbuotojai išvažiavo.
Tai buvo didžiausia mūsų klaida.
Įplėšimą pastebėjome tik nuėmę paskutinį plėvelės sluoksnį
Sofą ėmėme išpakuoti iš karto. Peilio nenaudojome: vyras plastikinę plėvelę atsargiai prakirpo žirklėmis sofos apačioje, kur audinio nėra. Toliau plėvelę plėšėme rankomis ir vyniojome nuo baldo.
Iš pradžių viskas atrodė puikiai. Spalva sutapo su pasirinkta, siūlės buvo lygios, porankiai nepažeisti. Tačiau nuėmusi paskutinį plėvelės sluoksnį nuo galinės dalies pamačiau maždaug 7 cm ilgio įplėšimą.
Jis buvo ne apačioje, kur kirpome plėvelę, o aukštai ant atlošo, beveik prie kampo. Audinys buvo ne šiaip prapjautas: viena pusė atrodė ištempta, o aplink įplėšimą matėsi keli ištraukti siūlai.
Iš pradžių netikėjau savo akimis. Sofos laukėme 2 mėnesius, sumokėjome beveik pusantro tūkstančio eurų, o naujas baldas jau stovėjo svetainėje sugadintas.
Nedelsdama nufotografavau pažeidimą iš arti ir visą sofą. Nufotografavau ir ant grindų gulinčią pakuotę bei vietą, kurioje ją praskyrėme žirklėmis.
Parduotuvė dar dirbo, todėl paskambinau nurodytu numeriu.
„Išpakavote, vadinasi, grąžinti nebegalite“
Atsiliepusi darbuotoja mane išklausė ir paprašė nuotraukas atsiųsti el. paštu. Išsiunčiau jas dar tą patį vakarą. Tikėjausi, kad įmonė pasiūlys pakeisti atlošo audinį arba atvežti kitą sofą.
Kitą rytą paskambino kita darbuotoja, prisistačiusi vadybininke.
– Matome pažeidimą, tačiau pristatymo metu jūs pasirašėte, kad prekę gavote tvarkingą, – pasakė ji.
Paaiškinau, kad pasirašėme tik priėmę supakuotą sofą. Per kelis plėvelės sluoksnius įplėšimo nebuvo galima pamatyti, o pristatymo darbuotojai nesutiko palaukti, kol baldą išpakuosime.
– Sofa jau išpakuota, todėl jos grąžinti negalima. Be to, toks įpjovimas paprastai atsiranda pakuotę atidarant peiliuku, – pareiškė vadybininkė.
Net sutrikau.
– Mes peiliuko net nenaudojome. Plėvelę prakirpome žirklėmis apačioje, o pažeidimas yra ant atlošo, beveik metro aukštyje.
– Tačiau pristatymo metu pakuotė buvo sveika. Jeigu audinys būtų buvęs įplėštas anksčiau, greičiausiai būtų pažeista ir plėvelė, – atsakė ji.
Pokalbis baigėsi tuo, kad įmonė „dar kartą įvertins situaciją“. Po valandos gavome el. laišką. Jame buvo rašoma, kad pažeidimas mechaninis, galimai atsiradęs netinkamai išpakuojant prekę, todėl nemokamas taisymas ar baldo pakeitimas mums nepriklauso.
Labiausiai supykdė ne įplėšimas, o iš karto mestas kaltinimas
Suprantu, kad žmonės, išpakuodami baldus, kartais juos tikrai įpjauna. Tačiau mūsų atveju įplėšimas buvo visai ne ten, kur prakirpome plėvelę. Be to, audinyje matėsi ne švarus peilio pjūvis, o ištraukti ir išsitempę siūlai.
Paskambinau pristatymo darbuotojui numeriu, iš kurio jis skambino prieš atvykdamas, ir paklausiau, ar galėtų patvirtinti, kad sofos mūsų namuose neišpakavo.
– Mes baldų paprastai neišpakuojame. Klientas pasirašo, kad pakuotė sveika, ir tiek, – atsakė jis.
– Bet kaip žmogus gali patikrinti audinį per kelis plėvelės sluoksnius?
– Čia jau su parduotuve aiškinkitės. Mes tik pristatome, – nukirto darbuotojas.
Tada supratau, kokioje padėtyje atsidūrėme. Kurjeriai nelaukia, kol baldas bus išpakuotas, o pardavėjas vėliau teigia, kad pasirašydami patvirtinome, jog sofa nepažeista. Kol baldas suvyniotas, broko nesimato, o vos nuėmus plėvelę įmonė gali pasakyti, kad sugadinai pats.
Parašėme oficialią pretenziją
Nusprendėme neapsiriboti pokalbiais telefonu. Surinkome nuotraukas, užsakymo dokumentus, banko pavedimus ir el. laiškus. Pretenzijoje tiksliai aprašėme, kaip sofa buvo pristatyta ir kaip ją išpakavome.
Pažymėjome ir tai, kad plėvelę prakirpome tik apatinėje baldo dalyje, o audinys pažeistas atlošo viršuje. Paprašėme atsiųsti specialistą, kuris įvertintų, ar įplėšimas tikrai padarytas aštriu įrankiu.
Po 4 dienų paskambino įmonės atstovė ir pranešė, kad atsiųs baldų meistrą. Ji vis dar pabrėžė, kad tai daroma „geranoriškai“, o ne pripažįstant gamybos ar pristatymo broką.
Meistras atvyko kitą savaitę. Apžiūrėjo audinį, pirštais praskyrė pažeistą vietą ir pasakė:
– Čia nepanašu į šviežią pjūvį. Greičiausiai audinys kažkur užsikabino transportuojant arba tempiant plėvelę gamykloje.
Jis parodė, kad dalis siūlų nebuvo perpjauti, o ištraukti. Be to, po audiniu esantis paminkštinimas nebuvo įrėžtas. Jeigu būtume stipriai brūkštelėję peiliuku, žymė greičiausiai būtų likusi ir gilesniame sluoksnyje.
Tą pačią dieną meistras savo išvadą perdavė įmonei.
Sofos nepakeitė, bet audinį sutvarkė
Po dar kelių dienų sulaukėme pasiūlymo. Įmonė atsisakė priimti visą sofą atgal, tačiau sutiko nemokamai pakeisti pažeistos atlošo dalies apmušalą.
Naujo audinio teko laukti beveik 3 savaites. Atvykęs baldininkas nuėmė nugarinę sofos dalį ir išsivežė ją. Po savaitės grąžino pertrauktą nauju audiniu. Spalva ir tekstūra sutapo, todėl pažeidimo dabar nesimato.
Galutinis rezultatas mus tenkino, tačiau visa istorija užtruko daugiau nei mėnesį. Teko skambinti, rašyti, fotografuoti ir įrodinėti, kad visiškai naujos sofos nesugadinome per pirmąsias 5 minutes.
Jei būtume patikėję pirmuoju vadybininkės atsakymu, būtume likę su įplėštu baldu ir 1480 eurų sąskaita.
Dabar baldą išpakuočiau tik prie pristatymo darbuotojų
Svarbiausia pamoka paprasta: brangesnę prekę reikia išpakuoti ir nuodugniai apžiūrėti dar esant ją atvežusiems žmonėms. Neužtenka patikrinti, ar nesuplėšyta išorinė plėvelė ir nesulankstytas kartonas.
Reikia apžiūrėti audinį, siūles, kampus, kojeles, mechanizmą ir visas matomas baldo dalis. Jei kurjeriai skuba, tai ne pirkėjo problema. Geriau sugaišti papildomus 10 minučių, negu vėliau kelias savaites įrodinėti, kas ir kada prekę sugadino.
Pastebėjus defektą, jį reikia iš karto nufotografuoti ir įrašyti į pristatymo dokumentą. Jeigu baldo būklės patikrinti neleidžiama, verta pažymėti, kad prekė priimta neišpakuota ir nepatikrinta.
Dabar žinau, kad parašas pristatymo dokumente nėra vien formalumas. Pardavėjas vėliau gali jį pateikti kaip pagrindinį argumentą, kad baldą gavote tvarkingą. Todėl nuo šiol nė vienos sofos, spintos ar kito brangesnio daikto nepaliksiu supakuoto, kol pristatymo darbuotojai nėra išėję. Geriau tegul kelias minutes palaukia jie, nei paskui mėnesį laukčiau aš.



