Lietuvoje pastaruoju metu stebimas neįprastas reiškinys – į šalį grįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Statistikos departamento duomenimis, šiemet per pirmuosius devynis mėnesius į Lietuvą grįžo dvigubai daugiau žmonių nei išvyko. Tai yra pirmas kartas per pastaruosius kelis dešimtmečius, kai migracijos balansas yra teigiamas.
Ekspertai teigia, kad šis pokytis gali būti susijęs su keliais veiksniais. Pirma, ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, o tai skatina emigrantus grįžti į tėvynę. Lietuva pastaraisiais metais patyrė spartų ekonomikos augimą, kuris lėmė didesnį darbo užmokestį ir geresnes darbo sąlygas. Be to, investicijos į technologijų sektorių ir inovacijas sukūrė naujas galimybes kvalifikuotiems specialistams.
Antra, pandemija ir su ja susiję apribojimai privertė daugelį žmonių permąstyti savo gyvenimo prioritetus ir grįžti arčiau šeimos. Pandemijos metu daugelis žmonių suprato šeimos ir artimųjų svarbą, o tai paskatino juos grįžti į gimtąją šalį, kur jie gali būti arčiau savo artimųjų.
Trečia, Lietuvos vyriausybė pastaraisiais metais įgyvendino keletą programų, skirtų skatinti emigrantų sugrįžimą. Pavyzdžiui, buvo įsteigtos įvairios finansinės paskatos ir paramos programos, skirtos padėti grįžtantiems emigrantams integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Taip pat buvo skatinama verslumo kultūra, siekiant pritraukti grįžtančius emigrantus kurti savo verslus Lietuvoje.
Vis dėlto, nors šie skaičiai yra džiuginantys, ekspertai įspėja, kad tai gali būti laikinas reiškinys. Norint užtikrinti ilgalaikį teigiamą migracijos balansą, būtina toliau gerinti gyvenimo sąlygas šalyje, didinti atlyginimus ir kurti patrauklias darbo vietas. Be to, svarbu užtikrinti, kad švietimo sistema atitiktų darbo rinkos poreikius, kad jauni žmonės galėtų įgyti reikalingų įgūdžių ir žinių.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad grįžtantys emigrantai dažnai susiduria su integracijos iššūkiais. Jie turi prisitaikyti prie pasikeitusios socialinės ir ekonominės aplinkos, o tai ne visada yra lengva. Todėl būtina užtikrinti, kad grįžtantys žmonės gautų reikiamą paramą ir pagalbą. Tai gali apimti kalbos kursus, profesinio mokymo programas ir psichologinę pagalbą.
Apibendrinant, nors dabartinė situacija yra teigiama, Lietuvai dar reikia daug nuveikti, kad šis teigiamas migracijos balansas taptų ilgalaikiu reiškiniu. Tai reikalauja nuoseklios politikos ir pastangų iš visų visuomenės sektorių. Tik bendromis pastangomis galima sukurti aplinką, kurioje žmonės norėtų ne tik grįžti, bet ir likti gyventi bei dirbti Lietuvoje.