Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidariusi situacija yra dalis platesnio geopolitinio konflikto, kuris prasidėjo 2021 metais, kai Baltarusija pradėjo naudoti migrantus kaip politinį spaudimo įrankį prieš Europos Sąjungą. Šis veiksmas buvo laikomas atsaku į ES sankcijas, įvestas po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie buvo plačiai laikomi nesąžiningais ir sukėlė masines protestų bangas šalyje.
Lietuvos vyriausybė, reaguodama į padidėjusį migrantų srautą, ėmėsi įvairių priemonių, siekdama sustiprinti sienos apsaugą. Be fizinių barjerų statybos, buvo įdiegti modernūs stebėjimo įrenginiai, tokie kaip dronai ir termovizoriai, kurie padeda efektyviau stebėti sienos ruožą. Be to, buvo padidintas pasienio patrulių skaičius, o vietos bendruomenės buvo įtrauktos į informacijos apie galimus pažeidimus teikimą.
Europos Sąjunga, reaguodama į situaciją, ne tik teikė finansinę ir techninę pagalbą Lietuvai, bet ir stiprino bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti bendrą sienų saugumą. ES taip pat pradėjo derybas su trečiosiomis šalimis, iš kurių atvyksta dauguma migrantų, siekdama suvaldyti migracijos srautus ir užtikrinti, kad šios šalys bendradarbiautų grąžinant neteisėtus migrantus.
Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis sprendimas reikalauja ne tik techninių ir fizinių priemonių, bet ir diplomatinių pastangų. ES ir jos sąjungininkai turi siekti dialogo su Baltarusija, kad būtų rastas taikus sprendimas, kuris užtikrintų regiono stabilumą. Tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė turi stiprinti spaudimą Baltarusijos režimui, kad būtų užkirstas kelias tolesniam migrantų naudojimui kaip politinio spaudimo priemonei.
Lietuvos valdžia taip pat ragina stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, siekiant sukurti bendrą strategiją, kaip reaguoti į Baltarusijos veiksmus. Šis bendradarbiavimas yra esminis, siekiant užtikrinti, kad regionas išliktų saugus ir stabilus, nepaisant išorinių grėsmių.