Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl 2021 metų rugpjūčio 10 dieną prie Seimo įvykusių riaušių yra viena iš didžiausių ir sudėtingiausių pastarųjų metų bylų Lietuvoje. Šios riaušės kilo po protesto prieš COVID-19 pandemijos valdymo priemones, įskaitant vakcinacijos ir karantino reikalavimus. Protestas, kuris iš pradžių buvo taikus, vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, kai dalis dalyvių pradėjo konfrontuoti su policija, mėtė akmenis ir kitus daiktus, bandė prasiveržti pro policijos užtvaras.

Riaušių metu buvo sužeisti keli policijos pareigūnai, o taip pat padaryta žala viešajam turtui. Šie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje ir paskatino diskusijas apie teisėsaugos veiksmingumą, viešosios tvarkos užtikrinimą ir piliečių teisę į taikius protestus.

Byloje kaltinimai pateikti 87 asmenims, kurių vaidmenys riaušėse buvo įvairūs – nuo aktyvaus dalyvavimo smurtiniuose veiksmuose iki organizavimo ir kurstymo. Prokurorai, pateikdami siūlymus dėl bausmių, atsižvelgė į kiekvieno kaltinamojo veiksmus, jų padarytą žalą ir ankstesnį teistumą. Siūlomos bausmės svyruoja nuo laisvės atėmimo iki baudų ir laisvės apribojimo, siekiant užtikrinti, kad bausmės būtų proporcingos padarytam nusikaltimui.

Teismo procesas yra svarbus ne tik dėl konkrečių kaltinamųjų atsakomybės, bet ir dėl to, kaip bus formuojama teisinė praktika panašiais atvejais ateityje. Ši byla gali tapti precedentu, kaip Lietuvoje bus vertinami ir sprendžiami panašūs viešosios tvarkos pažeidimai. Be to, ji atkreipia dėmesį į būtinybę gerinti dialogą tarp valdžios institucijų ir visuomenės, siekiant išvengti panašių konfliktų ateityje.

Visuomenės dėmesys šiai bylai rodo, kad žmonės yra susirūpinę dėl viešosios tvarkos ir saugumo, taip pat dėl savo teisės į taikius protestus. Teismo sprendimas šioje byloje gali turėti ilgalaikį poveikį visuomenės pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis ir jų gebėjimu užtikrinti teisingumą.