Rusijos žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasirodo provokaciniai straipsniai, kuriuose Lietuva vaizduojama neigiamai. Šie straipsniai dažnai remiasi iškraipytais faktais arba visiškai nepagrįstomis prielaidomis, siekiant sukelti nepasitikėjimą ir įtampą tarp Lietuvos ir kitų šalių.
Analitikai pastebi, kad tokia informacinė kampanija yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama destabilizuoti regioną ir paveikti visuomenės nuomonę. Lietuva, kaip viena iš aktyviausių Rusijos politikos kritikų Europos Sąjungoje, dažnai tampa taikiniu tokioms informacinėms atakoms. Šios atakos dažnai sutampa su svarbiais politiniais įvykiais ar sprendimais, pavyzdžiui, NATO pratybomis Baltijos regione ar ES sankcijų Rusijai svarstymu.
Lietuvos valdžios institucijos ragina gyventojus kritiškai vertinti informaciją, sklindančią iš nepatikimų šaltinių, ir pasitikėti oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti budrumą ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali turėti neigiamų pasekmių tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Lietuvos kariuomenė ir kitos saugumo tarnybos nuolat stebi informacinę erdvę, siekdamos identifikuoti ir neutralizuoti dezinformacijos kampanijas.
Ekspertai teigia, kad tokios provokacijos yra dalis hibridinio karo, kuriame informacija naudojama kaip ginklas siekiant politinių tikslų. Todėl svarbu stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir skatinti kritinį mąstymą. Švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje vis dažniau rengia mokymus ir seminarus, skirtus informacinio raštingumo ugdymui, siekiant, kad visuomenė būtų geriau pasirengusi atpažinti ir atsispirti dezinformacijai.
Be to, Lietuva aktyviai bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir NATO partneriais, siekdama stiprinti regioninį saugumą ir kovoti su informacinėmis grėsmėmis. Šis bendradarbiavimas apima tiek keitimąsi informacija apie galimas grėsmes, tiek bendrų strategijų kūrimą, siekiant užkirsti kelią dezinformacijos plitimui.