Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko sprendimas nedalyvauti pikete, skirtame palaikyti laisvę mylėti, sukėlė diskusijas tiek politinėje arenoje, tiek visuomenėje. Šis piketas buvo dalis platesnės kampanijos, siekiančios atkreipti dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės teises Lietuvoje. Pastaraisiais metais šalyje vyko intensyvios diskusijos dėl partnerystės įstatymo ir kitų teisės aktų, kurie galėtų pagerinti LGBTQ+ asmenų teisinę padėtį.
Nors pirmininkas nusprendė nedalyvauti, renginys pritraukė daugybę dalyvių, tarp kurių buvo ir žinomų visuomenės veikėjų, politikų bei žmogaus teisių aktyvistų. Jie pabrėžė, kad tokie renginiai yra būtini siekiant skatinti visuomenės sąmoningumą ir toleranciją. Organizatoriai teigė, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose yra ne tik solidarumo išraiška, bet ir būdas parodyti, kad Lietuva siekia būti moderni ir atvira visuomenė, kurioje gerbiamos visų žmonių teisės.
Be to, renginio metu buvo surengtos diskusijos ir seminarai, kuriuose dalyviai galėjo sužinoti daugiau apie LGBTQ+ bendruomenės problemas ir iššūkius, su kuriais jie susiduria kasdien. Tai buvo puiki proga ne tik išreikšti palaikymą, bet ir gilinti žinias bei supratimą apie žmogaus teisių svarbą.
Visuomenės reakcijos į pirmininko sprendimą buvo įvairios. Kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai išreiškė nusivylimą, teigdami, kad tokie veiksmai gali būti interpretuojami kaip abejingumas žmogaus teisių klausimams. Kiti, priešingai, teigė, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu išreikšti savo palaikymą, ir kad svarbiausia yra realūs veiksmai, o ne simbolinis dalyvavimas.
Nepaisant skirtingų nuomonių, renginys parodė, kad Lietuvoje yra stipri bendruomenė, pasiryžusi kovoti už lygybę ir teises visiems, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Tai suteikia vilties, kad ateityje bus pasiekta daugiau teigiamų pokyčių žmogaus teisių srityje.