Seimo narys Paulius Jankūnas, pateikęs projektą dėl Vytauto Landsbergio statuso panaikinimo, tvirtina, kad šis klausimas yra itin svarbus ir turi būti išsamiai išdiskutuotas Seime. Jankūnas pabrėžia, kad diskusija dėl Landsbergio statuso yra būtina ne tik dėl istorinio teisingumo, bet ir dėl visuomenės nuomonės, kuri dažnai yra susiskaldžiusi šiuo klausimu.
Vytautas Landsbergis, kaip pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dažnai laikomas simboline figūra, prisidėjusia prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau jo statusas kaip valstybės vadovo vis dar kelia diskusijas. 2017 metais Seimas priėmė įstatymą, pripažįstantį Landsbergį valstybės vadovu, tačiau šis sprendimas sulaukė įvairių reakcijų tiek politinėje arenoje, tiek visuomenėje.
Jankūnas teigia, kad jo pateiktas projektas nėra nukreiptas prieš Landsbergį kaip asmenį, o siekia išspręsti teisinį klausimą dėl jo statuso. Jis mano, kad būtina aiškiai apibrėžti, kokie kriterijai turi būti taikomi asmenims, pripažįstamiems valstybės vadovais, ir kaip tai atitinka Lietuvos konstituciją bei įstatymus.
Seimo narys tikisi, kad Seimas ras laiko ir galimybių šį klausimą išnagrinėti ir priimti sprendimą, kuris būtų pagrįstas teisiniais argumentais ir atitiktų visuomenės lūkesčius. Jankūnas taip pat pabrėžia, kad tokios diskusijos yra svarbios demokratiniame procese, nes jos leidžia išgirsti skirtingas nuomones ir rasti kompromisus, kurie atspindi visos visuomenės interesus.
Šis klausimas taip pat atkreipia dėmesį į platesnę diskusiją apie istorijos interpretaciją ir jos įtaką šiuolaikinei politikai. Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje istorijos vertinimas dažnai tampa politinių debatų objektu, todėl svarbu, kad tokios diskusijos būtų pagrįstos faktais ir objektyviais kriterijais.