Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra pagrindinė Lietuvos institucija, atsakinga už šalies nacionalinį saugumą ir žvalgybos veiklą. Pastaruoju metu VSD atsidūrė dėmesio centre dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių spekuliacijų apie galimus Rusijos įtakos agentus tarp Lietuvos politikų. Šios spekuliacijos kilo dėl didėjančios įtampos tarp Vakarų šalių ir Rusijos, ypač po 2014 metų Krymo aneksijos ir vėlesnių įvykių Ukrainoje.
VSD atstovai patvirtino, kad šiuo metu nėra duomenų, rodančių, jog Lietuvos Seime būtų parlamentarų, veikiančių Rusijos naudai. Tačiau jie pabrėžė, kad situacija nuolat stebima, o bendradarbiavimas su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis saugumo institucijomis yra intensyvus. Tai apima keitimąsi informacija su NATO ir Europos Sąjungos partneriais, siekiant užtikrinti, kad bet kokie galimi grėsmės signalai būtų greitai identifikuoti ir neutralizuoti.
VSD taip pat ragina visuomenę būti budrią ir pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą, kuri galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai apima ne tik politinę veiklą, bet ir kibernetines grėsmes, kurios pastaraisiais metais tapo vis dažnesnės. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra jautri kibernetinėms atakoms, kurios dažnai siejamos su Rusijos interesais.
Be to, VSD nuolat atnaujina savo vertinimus ir analizuoja naujausius duomenis, kad galėtų greitai reaguoti į bet kokius pokyčius. Jei atsirastų naujų duomenų apie galimą grėsmę, VSD imtųsi atitinkamų veiksmų, įskaitant informacijos perdavimą teisėsaugos institucijoms ir, jei reikia, viešą pranešimą visuomenei.
Ši situacija pabrėžia nuolatinį poreikį stiprinti nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą dezinformacijai bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos vyriausybė ir toliau investuoja į saugumo stiprinimą, įskaitant kibernetinio saugumo infrastruktūros plėtrą ir visuomenės informuotumo didinimą apie galimas grėsmes.