Kariuomenės atstovė įspėja: litvinizmas – viena iš informacinio karo priemonių
Lietuvos kariuomenės atstovė įspėjo apie litvinizmo keliamą grėsmę, pabrėždama, kad tai yra viena iš paruošiamųjų informacinio karo fazių. Litvinizmas, kaip teigiama, siekia perrašyti istoriją ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Šis reiškinys gali būti naudojamas kaip priemonė destabilizuoti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą tarp piliečių.
Kas yra litvinizmas?
Litvinizmas – tai pseudoistorinė teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo iš esmės baltarusiška valstybė, o lietuviai esą neturėjo reikšmingo vaidmens jos kūrime ir valdyme. Šios teorijos šalininkai dažnai teigia, kad senoji lietuvių kalba buvusi slaviška, o dabartiniai lietuviai esą „pavogė” baltarusių istoriją.
Ši teorija ypač aktyviai plėtojama Baltarusijoje nuo XX a. pradžios, tačiau pastaraisiais metais ji tapo sistemingo informacinio karo įrankiu, naudojamu siekiant susilpninti Lietuvos istorinį identitetą ir sukurti priešpriešą tarp Lietuvos ir jos kaimynų.
Informacinio karo kontekstas
Kariuomenės atstovės teigimu, litvinizmo sklaida yra dalis platesnės dezinformacijos kampanijos, kurią vykdo nedraugiškos valstybės. „Tai nėra nekaltas istorinis ginčas – tai sisteminga pastanga pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui per istorinės atminties iškraipymą,” – pabrėžė ji.
Istorikai pastebi, kad litvinizmo idėjos ypač suaktyvėjo po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje. Pasak Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Vaisetos, „istorijos perrašymas dažnai būna pirmasis žingsnis prieš teritorines pretenzijas ir agresyvius veiksmus.”
Kaip atpažinti ir atsispirti
Kariuomenės atstovė pabrėžė, kad svarbu atpažinti ir suprasti šias grėsmes, kad būtų galima efektyviai joms atsispirti. Ji taip pat ragino visuomenę būti budrią ir kritiškai vertinti informaciją, kuri gali būti skleidžiama siekiant manipuliuoti viešąja nuomone.
Strateginės komunikacijos ekspertai rekomenduoja:
– Tikrinti informacijos šaltinius ir jų patikimumą
– Atkreipti dėmesį į emocingą retoriką, kuri dažnai lydi dezinformaciją
– Remtis moksliniais tyrimais ir pripažintų istorikų darbais
– Stiprinti istorinį raštingumą mokyklose ir visuomenėje
Nacionalinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius pažymi, kad litvinizmo sklaida dažnai vyksta per socialinius tinklus, internetinius forumus ir tam tikras žiniasklaidos priemones. „Paprastai tokios teorijos skleidžiamos ne tiesiogiai, o per ‘nekaltas’ istorines diskusijas, kur pamažu įterpiamos abejonės dėl Lietuvos istorinio paveldo,” – teigia jis.
Istorinė atmintis – nacionalinio saugumo dalis
Litvinizmo teorijos nėra naujas reiškinys – jos šaknys siekia XIX a. pabaigą, kai formavosi modernios tautinės tapatybės. Tačiau šiuolaikiniame hibridinio karo kontekste jos įgauna naują, pavojingesnę dimensiją.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkė dr. Rūta Šmigelskytė-Stukienė pabrėžia, kad LDK buvo daugiatautė valstybė, kurioje lietuvių politinis elitas vaidino lemiamą vaidmenį, o valstybės pavadinimas „Lietuva” nebuvo atsitiktinis. „Istoriniai šaltiniai aiškiai rodo, kad LDK buvo lietuvių sukurta valstybė, nors joje gyveno ir kitos tautos,” – teigia istorikė.
Istorijos ginklai ir ateities iššūkiai
Istorija niekada nebuvo vien tik praeities tyrinėjimas – ji visada buvo ir tapatybės, ir galios klausimas. Litvinizmo atvejis aiškiai parodo, kaip istoriniai naratyvai gali tapti informacinio karo ginklais.
Šiandien, kai pasaulis susiduria su precedento neturinčiu dezinformacijos srautu, istorinė atmintis tampa ne tik kultūros, bet ir nacionalinio saugumo dalimi. Gebėjimas atskirti faktus nuo fikcijos, mokslinį tyrimą nuo propagandos tampa esminiu pilietiškumo įgūdžiu.
Kaip pastebi vienas Lietuvos diplomatų, „kas kontroliuoja praeitį, tas kontroliuoja ateitį”. Todėl mūsų istorijos išmanymas ir gebėjimas ją apginti tampa ne tik akademiniu, bet ir pilietiniu uždaviniu. Galbūt tai ir yra tikroji istorijos pamoka – praeitis niekada nėra tik praeitis, o mūsų santykis su ja nulemia, kas mes esame ir kuo tapsime.