Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas: nėra jokių signalų apie JAV karių išvedimą iš Europos
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad nėra gavęs jokių signalų apie galimą JAV karių išvedimą iš Europos. Jis pabrėžė, kad tokios informacijos neturi ir nemato jokių ženklų, kurie rodytų, jog tokie planai būtų svarstomi.
Budrys patikino, kad bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje išlieka stiprus ir stabilus, o Lietuva ir toliau siekia stiprinti savo saugumą per tarptautinius aljansus. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokie pokyčiai JAV karių dislokavime Europoje būtų derinami su sąjungininkais ir atitinkamai komunikuojami.
JAV karinis buvimas Baltijos regione
Šiuo metu Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie 1000 JAV karių, kurie sudaro dalį NATO priešakinių pajėgų (eFP). Nuo 2014 metų, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, JAV karinis buvimas Baltijos šalyse buvo nuosekliai stiprinamas.
2022 metais, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie papildomų karių dislokavimą Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Tų pačių metų vasario mėnesį Vilniuje lankęsis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas patvirtino, kad JAV įsipareigojimas NATO 5-ajam straipsniui išlieka „geležinis”.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu vykdomi bendri infrastruktūros projektai, skirti JAV karių buvimui užtikrinti, o Lietuvos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė 2,52% BVP.
Geopolitinė situacija ir spėlionės
Pasak K. Budrio, spekuliacijos apie galimą JAV karių išvedimą kyla dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų ir kai kurių kandidatų pareiškimų, tačiau oficialios JAV politikos pokyčių nėra.
„Turime atskirti rinkiminę retoriką nuo realios politikos. JAV strateginiai interesai Europoje nesikeičia taip greitai, kaip kartais gali pasirodyti iš viešų pareiškimų”, – sakė Budrys.
Jis priminė, kad JAV Kongresas 2022 m. priėmė dvipartinį įstatymą, kuris riboja prezidento galimybes vienašališkai sumažinti JAV karių skaičių Europoje be išankstinio Kongreso pritarimo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat neseniai patvirtino, kad Aljanso planuose nėra jokių esminių pokyčių dėl karių dislokavimo Rytų flange.
Žvilgsnis į priekį: strateginė partnerystė tęsiasi
Lietuva ir JAV šiuo metu įgyvendina keletą svarbių gynybos projektų. 2023 m. pasirašyta sutartis dėl HIMARS raketų sistemų įsigijimo, kurios turėtų būti pristatytos iki 2025 metų. Taip pat vyksta derybos dėl nuolatinio JAV karinio kontingento dislokavimo Lietuvoje.
Budrys pažymėjo, kad Lietuva tęsia savo įsipareigojimų NATO vykdymą ir toliau didina gynybos finansavimą. „Mūsų tikslas – ne tik pasiekti, bet ir viršyti 3% BVP gynybai iki 2030 metų. Tai rodo, kad rimtai žiūrime į savo saugumo užtikrinimą ir esame patikimi partneriai.”
Baltijos šalių saugumas išlieka vienu iš prioritetinių klausimų NATO darbotvarkėje, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresyvią politiką regione. Naujausiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvo patvirtinti planai toliau stiprinti Aljanso rytinį flangą, įskaitant ir oro gynybos sistemas.
Už rinkiminės retorikos ribų
Nepaisant nerimo, kurį kelia kai kurie pareiškimai JAV politinėje arenoje, transatlantinis ryšys išlieka tvirtas. Strateginė JAV ir Lietuvos partnerystė remiasi ne tik asmeniniais lyderių santykiais, bet ir giliai įsišaknijusiais bendro saugumo interesais. Rusijos keliama grėsmė Europai niekur nedingo, o tai reiškia, kad JAV karinis buvimas regione išlieka ne tik Lietuvos ar Baltijos šalių, bet ir visos Europos saugumo garantu.
Kaip taikliai apibendrina Budrys: „Saugumas nėra vienakryptis procesas. Mes investuojame į savo gynybą, stipriname NATO rytinį flangą ir kartu su sąjungininkais kuriame atgrasymo sistemą, kuri užtikrina taiką visame regione. Nepaisant politinių vėjų, šis fundamentalus tikslas išlieka nepakitęs.”