Socialdemokratas Paluckas paaiškino nedalyvavimą JAV karių pagerbimo ceremonijoje
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas paaiškino, kodėl nedalyvavo JAV karių pagerbimo ceremonijoje. Pasak jo, sprendimas nedalyvauti buvo priimtas dėl asmeninių priežasčių, kurios nesusijusios su politiniais ar ideologiniais motyvais. Paluckas pabrėžė, kad gerbia JAV karių indėlį ir jų vaidmenį užtikrinant saugumą regione, tačiau šį kartą negalėjo dalyvauti renginyje dėl asmeninių įsipareigojimų. Jis taip pat išreiškė viltį, kad ateityje turės galimybę dalyvauti panašiuose renginiuose ir pagerbti sąjungininkų karių atminimą.
Politinės reakcijos
Palucko nedalyvavimas ceremonijoje sukėlė tam tikrą atgarsį politiniuose sluoksniuose. Kai kurie opozicijos atstovai socialiniuose tinkluose užsiminė, kad tai galėtų būti susiję su LSDP pozicija dėl gynybos finansavimo. Tačiau partijos pirmininkas Vilnius Blinkevičiūtė paneigė tokias spekuliacijas, pabrėždama, kad socialdemokratai visada palaikė transatlantinius ryšius ir NATO partnerystę.
„Mūsų partijos pozicija dėl JAV karių buvimo Lietuvoje yra aiški ir nekintanti – vertiname jų indėlį į mūsų šalies saugumą ir esame dėkingi už paramą”, – teigė Blinkevičiūtė.
JAV karių buvimas Lietuvoje
Verta paminėti, kad JAV karių rotacijos Lietuvoje vyksta nuo 2014 metų, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Šiuo metu Lietuvoje dislokuota apie 800 JAV karių, kurie tarnauja Pabradės poligone. 2023 metų liepą JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie planus įkurti nuolatinę karinę bazę Lietuvoje, taip sustiprinant NATO rytinį flangą.
Ceremonija, kurioje nedalyvavo Paluckas, buvo skirta pagerbti JAV karius, žuvusius per pratybas „Defender Europe 2023”. Renginyje dalyvavo aukščiausi šalies pareigūnai, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną.
Tarp asmeninių ir politinių įsipareigojimų
Gintautas Paluckas, buvęs LSDP pirmininkas ir Vilniaus vicemeras, yra žinomas dėl savo kartais kontroversiškų pasisakymų užsienio politikos klausimais. Vis dėlto, šį kartą politikas akcentavo, kad jo nedalyvavimas ceremonijoje neturėtų būti interpretuojamas kaip politinis pareiškimas.
„Turiu šeimą, turiu asmeninių įsipareigojimų, kurie kartais sutampa su oficialiais renginiais. Esu dėkingas JAV kariams už jų tarnybą ir indėlį į Lietuvos saugumą. Neieškokime politinių motyvų ten, kur jų nėra”, – socialiniame tinkle „Facebook” rašė Paluckas.
Politologai pastebi, kad tokio pobūdžio ceremonijos turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jos stiprina Lietuvos ir JAV santykius, kurie yra ypač svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Sąjungininkų svarba besikeičiančiame pasaulyje
JAV karių buvimas Lietuvoje tapo ypač reikšmingas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Lietuva, kaip NATO narė, remiasi kolektyvinio saugumo principu, o JAV karinis buvimas šalyje yra viena iš atgrasymo priemonių.
Nors politikai kartais negali dalyvauti visose ceremonijose dėl įvairių priežasčių, simbolinis solidarumas su sąjungininkais išlieka kertinis Lietuvos užsienio politikos elementas. Palucko atvejis primena, kad politikų asmeniniai įsipareigojimai ir profesinės pareigos ne visada lengvai suderinamos, tačiau tai nebūtinai atspindi jų politines nuostatas ar vertybines orientacijas.
Kaip pats Paluckas yra pabrėžęs ankstesniuose pasisakymuose: „Partnerystė su JAV ir NATO yra ne tik strateginis pasirinkimas, bet ir vertybinis pamatas, ant kurio statome savo saugumo architektūrą.”