Lietuva stiprina gynybos pajėgumus reaguodama į geopolitinius iššūkius
Prezidento patarėjas Kęstutis Česnulevičius po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pabrėžė, kad Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus, siekdama užtikrinti šalies saugumą. Jis akcentavo, kad šiuo metu itin svarbu išlaikyti aukštą pasirengimo lygį, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Patarėjas taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su sąjungininkais yra esminis veiksnys, padedantis užtikrinti efektyvią gynybą. Posėdyje buvo aptarti ir kiti aktualūs klausimai, susiję su nacionaliniu saugumu ir gynybos strategijomis.
Gynybos finansavimo didinimas
Valstybės gynimo tarybos posėdyje buvo patvirtinta, kad Lietuva 2024 metais išlaikys gynybai skiriamą 2,75% BVP finansavimą, o 2025 metais planuojama jį padidinti iki 3% BVP. Šis sprendimas atspindi Lietuvos įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir reakciją į pablogėjusią saugumo situaciją Rytų Europoje.
„Mūsų gynybos finansavimas turi atitikti realias grėsmes. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad turime būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms,” – teigė K. Česnulevičius.
Strateginės infrastruktūros apsauga
Posėdyje ypatingas dėmesys buvo skirtas strateginės infrastruktūros apsaugai. Buvo aptartos priemonės, skirtos energetikos objektų, transporto mazgų ir komunikacijų tinklų saugumui užtikrinti. Pastarieji incidentai Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai, tik patvirtino tokių priemonių svarbą.
Gynimo taryba pritarė planui sukurti specialią darbo grupę, kuri koordinuos strateginių objektų apsaugos veiksmus tarp skirtingų institucijų, įskaitant Krašto apsaugos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą.
Bendradarbiavimas su NATO partneriais
Lietuva aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais. Šiuo metu šalyje dislokuota tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, kurioje tarnauja kariai iš 8 NATO šalių. Nuo 2022 metų Lietuvoje taip pat veikia Vokietijos brigados vadavietė, o planuojama, kad iki 2027 metų šalyje bus dislokuota visa kovinė brigada.
„Mūsų partnerystė su NATO sąjungininkais niekada nebuvo tokia stipri. Tai ne tik karinė, bet ir politinė žinia potencialiems agresoriams – Lietuva nėra viena,” – pabrėžė prezidento patarėjas.
Visuomenės atsparumo didinimas
Gynimo taryba taip pat aptarė visuomenės atsparumo didinimo klausimus. Buvo pristatytas planas stiprinti civilinę saugą, plėsti Šaulių sąjungos veiklą ir gerinti gyventojų informuotumą apie elgesį krizinėse situacijose.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas augantis piliečių susidomėjimas savanoriška karine tarnyba – Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir Šaulių sąjungoje narių skaičius išaugo beveik 30%. Šią tendenciją planuojama skatinti, siūlant naujas iniciatyvas ir mokymo programas.
Rytojaus horizontai: tarp budrumo ir strateginio užtikrintumo
Lietuvos gynybos stiprinimas vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Rusijos agresija Ukrainoje, didėjanti įtampa Baltijos regione ir nauji hibridiniai iššūkiai reikalauja nuolatinio budrumo ir lankstumo. Tačiau K. Česnulevičius pabrėžia, kad Lietuva juda teisinga kryptimi.
„Mūsų šalies gynybos pajėgumai per pastaruosius metus padarė milžinišką šuolį. Modernizuojame ginkluotę, stipriname kariuomenės struktūrą, tobuliname rezervo sistemą. Tačiau svarbiausia – turime aiškią strateginę viziją ir politinę valią ją įgyvendinti,” – sakė jis.
Nepaisant augančių iššūkių, Lietuva išlieka patikima NATO partnerė, demonstruojanti, kad ir nedidelė valstybė gali efektyviai prisidėti prie bendro saugumo architektūros stiprinimo. Šis ryžtas ir strateginis užtikrintumas tampa kertiniu akmeniu, ant kurio statoma Lietuvos ateities gynyba – moderni, lanksti ir pasiruošusi atremti XXI amžiaus grėsmes.