Arkivyskupas G. Grušas kviečia melstis už mirusį popiežių Pranciškų
Arkivyskupas Gintaras Grušas kviečia tikinčiuosius melstis už mirusį popiežių Pranciškų, pabrėždamas, kad tai yra didelė netektis visai Katalikų Bažnyčiai ir pasauliui. Jis ragina prisiminti popiežiaus Pranciškaus nuopelnus ir jo indėlį į Bažnyčios gyvenimą, taip pat jo pastangas skatinti taiką ir teisingumą pasaulyje.
Arkivyskupas Grušas pabrėžia, kad popiežius Pranciškus buvo ypatingas lyderis, kuris sugebėjo įkvėpti daugelį žmonių savo paprastumu, nuoširdumu ir atsidavimu tarnystei. Jis taip pat kviečia tikinčiuosius susiburti maldai ir prisiminti popiežiaus Pranciškaus mokymus, kurie skatina meilę, atjautą ir solidarumą su visais žmonėmis. Arkivyskupas išreiškia viltį, kad popiežiaus Pranciškaus palikimas ir toliau įkvėps žmones siekti gėrio ir teisingumo.
Popiežiaus Pranciškaus gyvenimo kelias
Jorge Mario Bergoglio, gimęs 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse, Argentinoje, tapo pirmuoju popiežiumi iš Pietų Amerikos ir pirmuoju jėzuitų ordino nariu, išrinktu į šias pareigas. 2013 m. kovo 13 d. išrinktas popiežiumi po Benedikto XVI atsistatydinimo, jis pasirinko Pranciškaus vardą pagerbdamas šv. Pranciškų Asyžietį – neturtingųjų globėją.
Per savo pontifikatą popiežius Pranciškus įgyvendino reikšmingas reformas Vatikane, ypač finansų srityje, siekdamas didesnio skaidrumo. Jis taip pat pasisakė prieš korupciją ir piktnaudžiavimą Bažnyčioje, nevengdamas atvirai kalbėti apie pedofilijos skandalus.
Popiežiaus ryšys su Lietuva
Lietuvos katalikams popiežius Pranciškus išliks atmintyje dėl jo istorinio vizito 2018 m. rugsėjį. Apsilankęs Vilniuje ir Kaune, jis susitiko su valdžios atstovais, jaunimu ir tikinčiaisiais. Vizito metu popiežius aplankė buvusį KGB kalėjimą Vilniuje, pagerbdamas sovietų režimo aukas, ir meldėsi Vilniaus Gailestingumo šventovėje.
Arkivyskupas Grušas, kuris yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, ne kartą asmeniškai bendravo su popiežiumi Pranciškumi ir prisimena jį kaip „žmogų, kuris sugebėjo prabilti į šiuolaikinio pasaulio širdį”.
Ganytojiška tarnystė ir socialiniai klausimai
Popiežius Pranciškus išsiskyrė savo dėmesiu socialinio teisingumo klausimams. Jo enciklikos „Laudato Si” (2015) ir „Fratelli Tutti” (2020) kvietė pasaulį atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas ir visuotinės brolybės svarbą.
„Popiežius Pranciškus sugebėjo kalbėti apie sudėtingus tikėjimo dalykus paprastai ir suprantamai, pasiekdamas ne tik tikinčiuosius, bet ir tuos, kurie yra nutolę nuo Bažnyčios”, – pastebi arkivyskupas Grušas.
Pontifikas aktyviai siekė dialogo su kitomis religijomis, ypač su islamu. 2019 m. jis pasirašė istorinį dokumentą apie žmogiškąją brolybę su didžiuoju Al-Azhar imamu Ahmadu al-Tayebu, o 2021 m. tapo pirmuoju popiežiumi, apsilankiusiu Irake.
Šviesa tamsoje: popiežiaus palikimas
Popiežiaus Pranciškaus pontifikatas pasižymėjo ne tik reformomis, bet ir nuolatiniu priminimu apie gailestingumą kaip esminę krikščioniškojo gyvenimo vertybę. Jis nuolat ragino Bažnyčią būti „lauko ligonine”, gydančia sužeistuosius, o ne užsidariusia institucija.
„Jo mokymas apie gailestingumą ir rūpestį silpniausiais visuomenės nariais išliks kaip švyturys, rodantis kelią ateities kartoms”, – sako arkivyskupas Grušas. „Popiežius Pranciškus mums priminė, kad tikėjimas nėra abstrakti teorija, bet gyvenimo būdas, kuris turi pasireikšti konkrečiais meilės darbais.”
Lietuvos katalikai kviečiami jungtis į maldos vigilijas visose šalies bažnyčiose, o Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos specialios šv. Mišios už mirusį popiežių. Šis laikas – ne tik gedulo, bet ir dėkingumo už popiežiaus tarnystę metas, kviečiantis kiekvieną iš naujo atrasti krikščioniškojo tikėjimo esmę: meilę Dievui ir artimui.