Erkių platinamos ligos Lietuvoje – kaip apsisaugoti?
Lietuvoje vis dar aktuali problema yra erkių platinamos ligos. Šios ligos, tokios kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Specialistai ragina žmones būti atsargiais gamtoje, ypač miškuose ir pievose, kur erkių aktyvumas yra didžiausias. Svarbu naudoti apsaugos priemones, tokias kaip repelentai, ir po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių.
Lietuvoje kasmet registruojama apie 2000-3000 Laimo ligos atvejų ir 200-300 erkinio encefalito atvejų. Šios ligos ypač aktyviai plinta šiltuoju metų laiku – nuo balandžio iki spalio mėnesio. Erkės dažniausiai aptinkamos drėgnose, ūksmingose vietose, aukštoje žolėje ir krūmuose.
Erkių platinamų ligų simptomai ir pasekmės
Laimo ligos pradinis simptomas dažniausiai yra raudona dėmė aplink įkandimo vietą, kuri vėliau gali išsiplėsti į žiedinį bėrimą. Negydoma liga gali pažeisti nervų sistemą, širdį ir sąnarius. Tuo tarpu erkinis encefalitas prasideda panašiai kaip gripas – karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, bet gali progresuoti iki smegenų uždegimo, kuris kartais palieka ilgalaikes neurologines pasekmes.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje erkinio encefalito paplitimas yra vienas didžiausių Europoje – net 16-20 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai ES vidurkis yra tik 2-3 atvejai.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
- Dėvėkite šviesių spalvų drabužius, kurie dengia kuo daugiau kūno dalių
- Naudokite repelentus, kurių sudėtyje yra DEET, pikaridin ar IR3535
- Vaikščiokite takais, venkite aukštos žolės ir krūmynų
- Po buvimo gamtoje atlikite kruopščią kūno apžiūrą
- Jei radote įsisiurbusią erkę, ją kuo greičiau pašalinkite pincetu
- Apsvarstykite skiepus nuo erkinio encefalito – tai vienintelė efektyvi apsauga nuo šios ligos
Jaunimo įsidarbinimo iššūkiai po studijų
Kita aktuali tema – jaunimo įsidarbinimo galimybės po universiteto baigimo. Nors aukštasis išsilavinimas dažnai laikomas privalumu darbo rinkoje, daugelis absolventų susiduria su iššūkiais ieškant darbo. Darbdaviai dažnai reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties, kurios jauniems specialistams gali trūkti. Todėl svarbu, kad studentai dar studijų metu stengtųsi įgyti praktikos, dalyvautų stažuotėse ar savanoriškoje veikloje, kad padidintų savo konkurencingumą darbo rinkoje. Be to, svarbu nuolat tobulinti savo įgūdžius ir būti pasirengusiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis 2022 metais siekė apie 13%, kas yra gerokai daugiau nei bendras šalies nedarbo lygis. Europos Komisijos ataskaitose pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, egzistuoja įgūdžių neatitikimo problema – universiteto absolventų įgytos kompetencijos ne visada atitinka tai, ko ieško darbdaviai.
Darbdavių lūkesčiai ir realybė
Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai darbdaviai ypač vertina šiuos įgūdžius:
- Gebėjimą spręsti problemas
- Kritinį mąstymą
- Komandinį darbą
- Skaitmeninį raštingumą
- Užsienio kalbų mokėjimą
Deja, daugelis universitetų programų vis dar pernelyg orientuotos į teorines žinias, o ne į praktinių įgūdžių ugdymą. Šią spragą bandoma užpildyti per įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, „Kurk Lietuvai”, „Renkuosi mokyti” ar tarptautines stažuočių programas kaip „Erasmus+ praktika”.
Sėkmingos karjeros receptai
Tyrimai, atlikti tarp sėkmingai įsidarbinusių jaunų specialistų, rodo, kad didžiausią įtaką jų karjeros startui turėjo:
- Anksti pradėta praktika ar savanorystė (idealiu atveju – jau nuo antrojo kurso)
- Dalyvavimas studentų organizacijose
- Asmeninio profesinio tinklo kūrimas
- Papildomi kursai ir sertifikatai, ypač IT srityje
- Tarptautinė patirtis
Tarp iššūkių ir galimybių: žvilgsnis į ateitį
Tiek erkių keliamos grėsmės, tiek jaunimo įsidarbinimo problemos atspindi šiuolaikinės Lietuvos visuomenės iššūkius. Viena vertus, turime būti budrūs ir rūpintis savo sveikata, nes erkių platinamos ligos išlieka rimta problema, ypač keičiantis klimatui ir šiltėjant orams, kas sudaro palankesnes sąlygas erkėms plisti. Kita vertus, jauniems žmonėms tenka navigacijos iššūkis nuolat kintančioje darbo rinkoje.
Abiem atvejais svarbiausia – prevencija ir pasiruošimas. Kaip erkių sukeliamų ligų galima išvengti imantis tinkamų apsaugos priemonių, taip ir įsidarbinimo sunkumus galima įveikti iš anksto investuojant į reikiamus įgūdžius ir patirtį. Galbūt tai ir yra šiuolaikinės visuomenės bruožas – nuolatinis poreikis būti žingsniu priekyje, nesitenkinant vien reaktyviais sprendimais, o veikiant proaktyviai.
Tad ar kalbėtume apie sveikatą, ar apie karjerą, sėkmės formulė išlieka panaši: informuotumas, pasiruošimas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.