Kazlų Rūdoje paskelbta stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo
Kazlų Rūdoje paskelbta stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo. Šis kenkėjas, kuris yra vienas pavojingiausių spygliuočių medžių priešų, pastaruoju metu smarkiai išplito šiame regione. Dėl to buvo nuspręsta imtis skubių priemonių siekiant apsaugoti miškus nuo didesnės žalos.
Kenkėjo biologija ir pavojus
Žievėgraužis tipografas (Ips typographus) yra vabzdys, kuris puola silpnus ir pažeistus medžius, tačiau esant palankioms sąlygoms, gali pulti ir sveikus medžius. Jis greitai dauginasi ir gali sukelti didelę žalą miškams, jei nebus laiku imtasi kontrolės priemonių.
Šis 4-5 mm ilgio vabalas ypač mėgsta pulti egles, kur po žieve išgraužia sudėtingus takų labirintus, pažeisdamas gyvybiškai svarbius medžio audinius. Viena patelė gali padėti iki 80 kiaušinėlių, o per metus gali išsivystyti net 2-3 generacijos, kas lemia itin spartų kenkėjų populiacijos augimą. Lietuvoje šių vabzdžių aktyvumas paprastai prasideda balandžio-gegužės mėnesiais, kai oro temperatūra pakyla virš +18°C.
Situacija Kazlų Rūdoje
Kazlų Rūdos savivaldybė, reaguodama į šią situaciją, paskelbė stichinę nelaimę, siekdama gauti papildomą finansavimą ir resursus kovai su šiuo kenkėju. Tai leis efektyviau organizuoti miškų sanitarinį valymą, kenkėjų kontrolės priemones ir kitus būtinus darbus.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio vadovo, per pastaruosius mėnesius užfiksuota beveik 1200 hektarų pažeistų medynų, kas sudaro apie 7% viso regiono eglynų ploto. Situaciją apsunkina tai, kad 2023-2024 m. žiema buvo neįprastai šilta, o tai sudarė palankias sąlygas kenkėjų išgyvenamumui. Jei nebus imtasi skubių priemonių, per artimiausius metus gali būti prarasta iki 15-20% eglynų.
Kovos priemonės
Miškininkai ir specialistai ragina gyventojus būti budrius ir pranešti apie pastebėtus žievėgraužio tipografo požymius. Taip pat svarbu laikytis rekomendacijų dėl miškų priežiūros ir apsaugos, siekiant užkirsti kelią šio kenkėjo plitimui.
Pagrindinės kovos priemonės apima:
- Feromoninių gaudyklių išdėstymą strateginėse vietose
- Pažeistų medžių operatyvų iškirtimą ir pašalinimą iš miško
- Sanitarinių kirtimų intensyvinimą
- Biologinių kontrolės metodų taikymą
- Nuolatinį miškų būklės monitoringą
Valstybinė miškų tarnyba jau skyrė papildomus 350 tūkst. eurų kovai su šiuo kenkėju Kazlų Rūdos regione. Pasitelkiami ir mokslininkų resursai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos entomologai pradėjo specialią stebėsenos programą, kuri padės tiksliau prognozuoti kenkėjo plitimą.
Žalia krizė – klimato kaitos pasekmė?
Ši situacija pabrėžia būtinybę nuolat stebėti miškų būklę ir laiku reaguoti į kenkėjų grėsmes, siekiant išsaugoti Lietuvos miškų ekosistemą ir biologinę įvairovę. Ekspertai pastebi, kad žievėgraužio tipografo protrūkiai tampa vis dažnesni visoje Europoje – panašios problemos fiksuojamos Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.
Klimato kaita, atnešanti šiltesnes žiemas ir sausringas vasaras, sukuria idealias sąlygas kenkėjams plisti, o medžiams tampa sunkiau atsilaikyti prieš tokius puolimus. Miškininkai kalba apie būtinybę keisti miškų formavimo strategijas – pereiti prie mišrių medynų, kurie yra atsparesni tiek kenkėjams, tiek klimato pokyčiams. Kazlų Rūdos atvejis gali tapti svarbiu precedentu, verčiančiu permąstyti ilgalaikę Lietuvos miškų politiką ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Tik bendromis miškininkų, mokslininkų ir visuomenės pastangomis galime tikėtis išsaugoti žaliąjį Lietuvos turtą ateities kartoms.