Pavasario šalnos Lietuvoje: ką reikia žinoti sodų ir daržų savininkams
Lietuvoje artėja pirmosios pavasario šalnos, kurios naktimis gali pasiekti net iki -5 laipsnių šalčio. Nors dienomis temperatūra šiek tiek pakils, šiluma nebus itin džiuginanti. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis orai išliks vėsūs, o naktimis temperatūra kris žemiau nulio. Tai gali turėti įtakos augalams, todėl sodininkai ir daržininkai turėtų būti atsargūs ir pasirūpinti savo augalų apsauga nuo šalnų.
Dienomis temperatūra svyruos apie 5-10 laipsnių šilumos, tačiau dėl vėjo ir debesuotumo jausis vėsiau. Šis laikotarpis yra įprastas pavasario pradžioje, kai orai dar nėra stabilūs ir gali greitai keistis.
Meteorologų prognozės ir tendencijos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šalnų periodas Lietuvoje paprastai tęsiasi nuo balandžio pradžios iki gegužės vidurio. Šiemet meteorologai pastebi, kad šalnos gali užsitęsti ilgiau nei įprastai dėl Šiaurės Atlante susiformavusių oro masių, kurios neša vėsesnius orus į Baltijos regioną.
Teritoriniu požiūriu šalnos pirmiausia pasirodys šalies šiaurės rytuose – Utenos, Zarasų, Ignalinos rajonuose, kur temperatūra naktimis gali nukristi iki -5°C. Pajūrio regionas tradiciškai išlieka šiltesnis dėl Baltijos jūros įtakos, ten šalnos bus silpnesnės arba jų visai nebus.
Verta paminėti, kad šiemet daugelyje Lietuvos vietų jau spėjo prasikalti ankstyvieji augalai, todėl šalnų pavojus jiems ypač aktualus. Meteorologai prognozuoja, kad stabilesni ir šiltesni orai Lietuvoje įsitvirtins tik gegužės antroje pusėje.
Kaip apsaugoti augalus nuo šalnų
Pavasario šalnos kelia rimtą pavojų sodų ir daržų augalams, ypač jei jie jau pradėjo aktyvų vegetacijos periodą. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistai rekomenduoja:
– Uždengti augalus specialia agrodanga, šiaudais arba paprasčiausiais senais laikraščiais. Ypač svarbu apsaugoti jau žydinčius vaismedžius ir vaiskrūmius.
– Sukurti dūmų užtvarą – tradicinis lietuvių sodininkų metodas, kai deginamos drėgnos žolės ar šiaudai, sukuriant dūmų sluoksnį, kuris neleidžia šiltam orui pakilti.
– Laistymą atlikti vakare – drėgna žemė geriau išlaiko šilumą nei sausa.
– Atidėti naujų augalų sodinimą, kol praeis šalnų pavojus.
Profesionalūs sodininkai naudoja ir modernias apsaugos priemones – šildymo kabelius, šiltnamių šildytuvus ar net specialius ventiliatorius, kurie maišo orą ir neleidžia šaltam orui nusėsti ant augalų.
Klimato kaitos įtaka pavasario šalnoms
Įdomu tai, kad nepaisant bendro klimato atšilimo, pavasario šalnų pavojus Lietuvoje nemažėja. Klimatologai aiškina, kad klimato kaita sukelia didesnius temperatūros svyravimus – anksčiau prasideda vegetacijos periodas, bet šaltos oro masės vis dar ateina įprastu metu.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto duomenimis, per pastaruosius 30 metų vidutinė pavasario pradžia Lietuvoje paankstėjo beveik 2 savaitėmis, tačiau paskutinių šalnų data pakito nežymiai. Tai sukuria pavojingą situaciją, kai augalai pradeda vegetaciją anksčiau, bet šalnų rizika išlieka ta pati.
Gamtos kaprizai: ko tikėtis šį pavasarį
Pavasario šalnos – ne tik meteorologinis reiškinys, bet ir svarbus gamtos ciklo elementas. Nors jos kelia nerimą sodininkams, tačiau yra natūrali mūsų klimato juostos dalis. Šiemet šalnų periodas gali būti ypač nenuspėjamas – po jų galime sulaukti staigaus atšilimo ir ankstyvo vasariško oro.
Lietuvių liaudies išmintis sako: „Šalnos gegužę – duonos bus mažai”, tačiau šiuolaikiniai ūkininkai jau turi pakankamai žinių ir priemonių apsaugoti savo derlių. Svarbiausia – nepasiduoti pavasario karštligei ir neskubėti su sodinimo darbais, kol gamta tikrai neparodys, kad žiema jau atsitraukė. Stebėkime orų prognozes, klausykime specialistų patarimų ir būkime pasiruošę reaguoti į gamtos kaprizus – tada pavasario šalnos nesugebės sugadinti džiaugsmo, kurį teikia bundanti gamta ir naujo sezono pradžia.