Automobilių naudojimo skandalas Kėdainių savivaldybėje: dvigubi standartai ir kontrolės stoka
Kėdainių savivaldybėje kilo painiava ir dvigubi standartai dėl automobilių naudojimo. Vietos gyventojai ir politikai išreiškė susirūpinimą dėl savivaldybės automobilių naudojimo tvarkos ir skaidrumo. Kai kurie teigia, kad savivaldybės darbuotojai naudojasi tarnybiniais automobiliais asmeniniams tikslams, o tai kelia klausimų dėl viešųjų išteklių naudojimo efektyvumo ir skaidrumo.
Savivaldybės administracija teigia, kad visi automobiliai naudojami pagal nustatytas taisykles, tačiau kai kurie tarybos nariai reikalauja aiškesnių ir griežtesnių kontrolės mechanizmų. Jie siūlo įdiegti GPS sekimo sistemas, kurios leistų stebėti automobilių judėjimą ir užtikrintų, kad jie būtų naudojami tik tarnybiniais tikslais.
Be to, kilo diskusijų dėl automobilių parko atnaujinimo ir jo finansavimo. Kai kurie gyventojai mano, kad lėšos, skirtos naujiems automobiliams įsigyti, galėtų būti panaudotos kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip švietimas ar sveikatos apsauga.
Problemos mastas didesnis nei manyta
Pasak neseniai atlikto Kėdainių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos tyrimo, per pastaruosius dvejus metus savivaldybės automobilių kuro sąnaudos išaugo beveik 30%, nors darbuotojų skaičius ir oficialių komandiruočių kiekis išliko panašus. Šis neatitikimas sukėlė papildomų įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo.
Opozicijos atstovas taryboje Jonas Petrauskas teigia: „Turime įrodymų, kad kai kurie savivaldybės automobiliai savaitgaliais buvo pastebėti prie prekybos centrų kitose savivaldybėse ir netgi prie poilsiaviečių. Tai akivaizdžiai nėra tarnybiniai reikalai.”
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Balčiūnas atsikerta: „Visi automobilių naudojimo atvejai yra dokumentuojami kelionės lapuose. Jei tarybos nariai turi konkrečių įrodymų dėl pažeidimų, jie turėtų kreiptis į teisėsaugą, o ne skleisti nepagrįstus kaltinimus.”
Kitų savivaldybių patirtis
Problema nėra unikali Kėdainiams. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. įdiegė GPS sekimo sistemas visuose tarnybiniuose automobiliuose, o tai, anot jų atstovų, padėjo sumažinti kuro sąnaudas 15% ir užkirto kelią piktnaudžiavimo atvejams.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė perėjo prie dalinės automobilių nuomos sistemos, kai dalis automobilių nuomojama iš specializuotų įmonių tik tada, kai jų reikia, o ne išlaikomas nuolatinis didelis automobilių parkas.
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pripažįsta, kad dabartinė sistema nėra tobula: „Svarstome įvairius variantus, įskaitant GPS sekimo sistemų diegimą ir dalies automobilių parko optimizavimą. Tačiau turime įvertinti ir investicijų poreikį – vien sekimo sistemų įdiegimas kainuotų apie 15 000 eurų.”
Gyventojų reakcija
Kėdainių rajono gyventojai socialiniuose tinkluose aktyviai diskutuoja šia tema. Daugelis išreiškia nepasitenkinimą dėl galimo lėšų švaistymo.
„Kai mūsų mokyklose trūksta elementarių mokymo priemonių, o ligoninėje – medicinos įrangos, savivaldybės darbuotojai važinėja naujais automobiliais ir dar, panašu, naudoja juos asmeniniams reikalams. Tai tiesiog nepriimtina,” – socialiniame tinkle rašo kėdainietė Ramunė Kazlauskienė.
Kitas gyventojas, verslininkas Tomas Adomaitis, siūlo radikalesnį sprendimą: „Kodėl nepereiti prie kompensacijų už asmeninių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms? Taip būtų aiškiau, skaidriau ir galimai pigiau mokesčių mokėtojams.”
Kas toliau?
Artimiausiame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje planuojama svarstyti naują tarnybinių automobilių naudojimo tvarką. Siūloma ne tik įdiegti GPS sekimo sistemas, bet ir nustatyti griežtesnius reikalavimus kelionės lapų pildymui, riboti automobilių naudojimą ne darbo valandomis bei svarstyti galimybę dalį automobilių parko optimizuoti.
Skaidrumo kaina – pasitikėjimas
Ši situacija atskleidžia platesnę problemą dėl viešųjų išteklių valdymo ir skaidrumo, kuri yra aktuali ne tik Kėdainių savivaldybėje, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Tarybos nariai ir gyventojai tikisi, kad bus imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami efektyviai ir skaidriai.
Kaip rodo kitų savivaldybių patirtis, investicijos į kontrolės mechanizmus ilgainiui atsiperka ne tik finansiškai, bet ir didina gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis. O šiais laikais, kai pasitikėjimas valdžia ir taip yra trapus, kiekvienas žingsnis skaidrumo link yra ne prabanga, o būtinybė. Kėdainių savivaldybei dabar tenka nelengvas uždavinys – įrodyti gyventojams, kad jų mokesčiai naudojami atsakingai, o ne „pravažinėjami” asmeniniais keliais.