Teisingumo viceministras gina reprezentacines išlaidas: „700 eurų vakarienė nėra išskirtinė”

Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas teigia, kad ministerijos lėšos reprezentacijai naudojamos taupiai ir atsakingai, o situacija, kai buvo išleista 700 eurų vakarienei, nėra niekuo išskirtinė. Pasak jo, tokios išlaidos yra įprastos ir būtinos siekiant užtikrinti sklandų tarptautinį bendradarbiavimą bei tinkamą Lietuvos atstovavimą užsienyje.

Viceministras pabrėžė, kad reprezentacinės išlaidos yra griežtai reglamentuotos ir kontroliuojamos, o jų naudojimas yra būtinas siekiant užmegzti ir palaikyti svarbius ryšius su kitų šalių atstovais. Jis taip pat pažymėjo, kad tokios išlaidos yra įprasta praktika daugelyje šalių ir institucijų.

Reprezentacinių išlaidų praktika Europoje

Palyginimui, kaimyninėse šalyse reprezentacinės išlaidos dažnai siekia žymiai didesnes sumas. Pavyzdžiui, Estijos teisingumo ministerijos metinės reprezentacinės išlaidos 2022 metais siekė apie 24 tūkst. eurų, o Lenkijos atitinkamos institucijos išlaidos viršijo 100 tūkst. eurų. Europos Komisijos duomenimis, vidutinės ES šalių ministerijų reprezentacinės išlaidos sudaro apie 0,5-1,2% viso institucijos biudžeto.

Lietuvos teisingumo ministerijos reprezentacinės išlaidos 2023 metais sudarė apie 18 tūkst. eurų, kas yra vienas žemiausių rodiklių tarp ES šalių ministerijų.

Jablonskas pridūrė, kad ministerija nuolat siekia optimizuoti išlaidas ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos efektyviai. Jis pabrėžė, kad kiekvienas išlaidų atvejis yra vertinamas atskirai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pagrįstos ir būtinos.

Kontrolės mechanizmai

Teisingumo ministerijoje, kaip ir kitose valstybės institucijose, galioja griežta reprezentacinių išlaidų kontrolės tvarka. Pagal Finansų ministerijos patvirtintą tvarką, kiekviena reprezentacinė išlaida turi būti pagrįsta dokumentais, nurodant dalyvių skaičių, renginio tikslą ir pasiektus rezultatus.

„Visos išlaidos yra deklaruojamos ir viešai prieinamos. Kiekvienas pilietis gali susipažinti su ministerijos išlaidų struktūra”, – paaiškino Jablonskas. Jis pridūrė, kad ministerijos svetainėje skelbiamos visos reprezentacinės išlaidos, viršijančios 500 eurų.

Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad viešosios lėšos turi būti naudojamos atsakingai, tačiau kartais būtina investuoti į reprezentacines išlaidas, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą valstybei. Jis pabrėžė, kad tokios išlaidos yra svarbios siekiant užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą tarptautinėje arenoje.

Diplomatijos kaina: ką reiškia 700 eurų tarptautiniuose santykiuose?

Minėta 700 eurų vakarienė, sukėlusi visuomenės diskusijas, vyko susitikimo su Europos Tarybos teisingumo ekspertais metu. Delegacijoje dalyvavo 8 asmenys, taigi vidutiniškai vienam asmeniui teko apie 87,5 euro.

Diplomatinių santykių ekspertai pastebi, kad tarptautinė praktika rodo, jog tokio lygio susitikimuose vakarienės išlaidos dažnai siekia 100-150 eurų vienam asmeniui. Lietuvos atvejis netgi laikytinas santūriu.

„Diplomatija turi savo kainą. Neformalūs susitikimai prie vakarienės stalo dažnai būna produktyvesni nei oficialūs posėdžiai,” – teigia tarptautinių santykių ekspertas Tomas Janeliūnas. „Tačiau svarbu išlaikyti balansą tarp reprezentacijos būtinybės ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.”

Svarbu paminėti, kad reprezentacinės išlaidos sudaro tik mažą dalį ministerijos biudžeto – mažiau nei 0,1%. Didžioji dalis lėšų skiriama teisinės sistemos tobulinimui, teismų infrastruktūrai ir darbuotojų atlyginimams.

Tarp skaidrumo ir efektyvumo: diplomatijos kasdienybė

Diplomatiniai santykiai reikalauja ne tik politinių gebėjimų, bet ir tam tikro reprezentacinio lygio. 700 eurų vakarienė, sukėlusi diskusijas Lietuvoje, tarptautiniame kontekste atrodo kaip įprasta ir netgi taupiai organizuota diplomatinė praktika. Tačiau šis atvejis atskleidžia platesnę problematiką – kaip suderinti valstybės lėšų taupymą su efektyviu Lietuvos atstovavimu.

Valstybės institucijos turi nuolat balansuoti tarp dviejų tikslų: užtikrinti skaidrų ir taupų lėšų naudojimą bei išlaikyti Lietuvos, kaip patikimos tarptautinės partnerės, įvaizdį. Tai nėra lengva užduotis, ypač mažai valstybei, kurios biudžeto galimybės yra ribotos.

Galbūt vietoj pavienių išlaidų nagrinėjimo vertėtų daugiau dėmesio skirti bendriems rezultatams – kokią naudą Lietuvai atneša šie tarptautiniai susitikimai ir ar jie padeda siekti strateginių valstybės tikslų. Nes galų gale, diplomatija – tai investicija į valstybės ateitį, kurios grąža matuojama ne eurais, o tarptautiniu pasitikėjimu ir bendradarbiavimo galimybėmis.