Lietuvos prezidentas pagerbė popiežių Pranciškų už taikos siekius
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė pagarbą popiežiui Pranciškui, pabrėždamas jo nuolatinį siekį taikos pasaulyje. Prezidentas pažymėjo, kad popiežius Pranciškus visada stengėsi skatinti dialogą ir supratimą tarp tautų, siekdamas išspręsti konfliktus taikiai. Nausėda taip pat pabrėžė, kad popiežiaus pastangos yra ypač svarbios dabartiniame pasaulyje, kuriame dažnai kyla įtampa ir nesutarimai. Prezidentas išreiškė viltį, kad popiežiaus žinia apie taiką ir bendradarbiavimą bus išgirsta ir įgyvendinta visame pasaulyje.
Popiežiaus taikos misija šiuolaikiniuose konfliktuose
Popiežius Pranciškus, kuris vadovauja Katalikų Bažnyčiai nuo 2013 metų, ne kartą yra pasisakęs prieš karą Ukrainoje, konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir kitas humanitarines krizes. Ypatingą dėmesį jis skyrė Rusijos ir Ukrainos karui, ne kartą ragindamas šalis sėsti prie derybų stalo ir nutraukti kraujo liejimą.
2023 metų gegužės mėnesį popiežius paskyrė kardinolą Matteo Zuppi specialiuoju pasiuntiniu, kuris lankėsi tiek Kyjive, tiek Maskvoje, siekdamas paskatinti humanitarinį bendradarbiavimą, ypač dėl vaikų grąžinimo į Ukrainą. Šią iniciatyvą Lietuvos prezidentas G. Nausėda pavadino „konkrečiu žingsniu link taikos”.
Lietuvos ir Vatikano santykiai
Prezidento Nausėdos pagarba popiežiui atspindi ilgalaikius gerus Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius. 2018 metais popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su tuometiniu prezidente Dalia Grybauskaite ir kitais šalies vadovais. Vizito metu jis aplankė buvusį KGB kalėjimą Vilniuje ir pagerbė holokausto aukas.
Vatikano vaidmuo buvo itin svarbus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę – Šventasis Sostas buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Šis istorinis ryšys ir bendros krikščioniškos vertybės ir toliau stiprina abiejų šalių santykius.
Taikos balsas triukšmingame pasaulyje
Popiežius Pranciškus išsiskiria savo tiesioginiu ir atviru kalbėjimu apie pasaulio problemas. Jis ne kartą kritikavo ginklų prekybą, pavadindamas ją „kruvinu verslu”, ir ragino pasaulio lyderius mažinti karines išlaidas bei daugiau dėmesio skirti skurdo mažinimui ir klimato kaitos problemoms spręsti.
Prezidentas Nausėda, kuris pats yra akcentavęs socialinio teisingumo svarbą, pritaria popiežiaus požiūriui, kad ekonominė nelygybė dažnai tampa konfliktų priežastimi. „Popiežiaus raginimas kurti teisingesnę ekonominę sistemą atitinka ir mūsų šalies siekius”, – yra sakęs G. Nausėda.
Tiltas tarp tikėjimo ir veiksmų
Popiežiaus Pranciškaus taikos misija neapsiriboja vien žodžiais – jis aktyviai veikia kaip tarpininkas tarptautiniuose konfliktuose. 2019 metais jis suvaidino svarbų vaidmenį atnaujinant JAV ir Kubos diplomatinius santykius, o 2022 metais pasiūlė Vatikaną kaip neutralią erdvę Rusijos ir Ukrainos deryboms.
Nors kai kurie kritikai teigia, kad popiežiaus pastangos ne visada duoda apčiuopiamų rezultatų, Lietuvos prezidentas pabrėžia, kad pats dialogas jau yra vertybė. „Kartais reikia laiko, kad taikos sėklos sudygtų, bet svarbu, kad jos būtų pasėtos”, – pažymėjo G. Nausėda.
Šviesa tamsoje: kodėl popiežiaus žinia išlieka aktuali
Šiandieniniame pasaulyje, kur kariniai konfliktai, populizmas ir susiskaldymas tampa kasdienybe, popiežiaus Pranciškaus nuoseklus taikos skatinimas išlieka kaip moralinis kompasas. Jo raginimas „statyti tiltus, o ne sienas” rezonuoja su Lietuvos užsienio politikos principais, paremtais tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagarba žmogaus teisėms.
Prezidento Nausėdos išreikšta pagarba popiežiui atspindi ne tik asmeninę nuomonę, bet ir daugelio lietuvių požiūrį. Šalyje, kuri per savo istoriją patyrė okupacijas ir priespaudą, taikos vertybė turi ypatingą reikšmę. Popiežiaus Pranciškaus misija primena mums, kad taika nėra tik konflikto nebuvimas, bet aktyvus procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų, dialogo ir, svarbiausia, tikėjimo žmonijos gebėjimu įveikti savo skirtumus. Galbūt būtent šis tikėjimas žmogumi ir yra didžiausia dovana, kurią popiežius teikia šiuolaikiniam pasauliui.