Seimo narės įspėjimas: R. Žemaitaičio veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą dėl kolegos Remigijaus Žemaitaičio veiksmų ir jų galimo poveikio nacionaliniam saugumui. Ji pabrėžė, kad yra pavojinga, kai Seimo narys neturi žvalgybos institucijų pasitikėjimo, nes tai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Šakalienė atkreipė dėmesį į tai, kad Žemaitaitis savo pasisakymais ir veiksmais gali kelti abejonių dėl savo lojalumo valstybei. Ji ragina atidžiai stebėti tokius atvejus ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas valstybės saugumas. Šakalienė taip pat pabrėžė, kad politikai turi būti atsakingi už savo veiksmus ir žodžius, ypač kai tai gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui.
Kontroversijos istorija
Šis Šakalienės pareiškimas nėra pirmasis kartas, kai R. Žemaitaičio veikla sukelia nerimą. 2022 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė išduoti Žemaitaičiui leidimą dirbti su slapta informacija. Tai sukėlė platų atgarsį politiniuose sluoksniuose, nes toks sprendimas iš esmės reiškia, kad žvalgybos institucijos nemato galimybės patikėti Seimo nariui valstybės paslapčių.
Žemaitaitis, partijos „Nemuno aušra” lyderis, ne kartą yra sulaukęs kritikos dėl savo pasisakymų užsienio politikos klausimais. Ypač kontroversiški buvo jo komentarai apie Rusijos ir Baltarusijos režimus bei Lietuvos poziciją šių valstybių atžvilgiu.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius komentuodamas situaciją pažymėjo, kad tokiais atvejais svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp demokratinių laisvių ir nacionalinio saugumo interesų.
„Parlamentaro žodžio laisvė yra neabejotinai svarbi demokratijos vertybė, tačiau kai kalbame apie valstybės saugumo klausimus, atsiranda papildomas atsakomybės matmuo. Ypač sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kokioje šiuo metu yra Lietuva, politikų pasisakymai gali turėti rimtų pasekmių,” – teigė N. Maliukevičius.
Teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nariai turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nereiškia, kad jų veikla negali būti vertinama nacionalinio saugumo kontekste. Valstybės saugumo departamentas turi teisę ir pareigą stebėti situacijas, kurios gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nepriklausomai nuo to, ar tai susiję su Seimo nariais.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad parlamentarų veiklos ribojimas yra labai jautrus klausimas demokratinėje visuomenėje, tačiau kartu pripažįsta, kad egzistuoja tam tikros „raudonos linijos”, kurių peržengimas gali sukelti teisėtą susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo.
Tarp žodžio laisvės ir valstybės saugumo: kur brėžiama riba?
Šakalienės ir Žemaitaičio konfliktas iškelia fundamentalų klausimą apie politikų atsakomybės ribas. Demokratinėje visuomenėje turime ginti žodžio laisvę, tačiau kartu suvokti, kad tam tikri pasisakymai gali tapti informacinių karų įrankiu. Lietuvai gyvenant nuolatinio hibridinio karo sąlygomis, politikų žodžiai įgauna ypatingą svorį.
Ši situacija primena, kad nacionalinis saugumas nėra abstrakti sąvoka, o kasdienė realybė, reikalaujanti budraus dėmesio. Politikų pasisakymai, ypač tų, kurie turi prieigą prie jautrios informacijos, gali turėti toli siekiančių pasekmių. Todėl visuomenė turi teisę tikėtis, kad jos išrinkti atstovai veiks vadovaudamiesi ne tik savo įsitikinimais, bet ir atsakomybe prieš valstybę bei jos piliečius.