Černobylio šešėlyje: Baltarusijos opozicija protestuoja prieš Astravo AE
Baltarusijos opozicija mini 39-ąsias Černobylio katastrofos metines ir protestuoja prieš Astravo atominę elektrinę. Ši elektrinė, esanti vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo ir galimų ekologinių pasekmių.
Istorinė atmintis ir naujos grėsmės
1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio katastrofa paliko neišdildomą pėdsaką Baltarusijos istorijoje – apie 23% šalies teritorijos buvo užteršta radioaktyviomis medžiagomis. Daugiau nei 2 milijonai baltarusių, įskaitant 500 000 vaikų, ir šiandien gyvena užterštose teritorijose.
Minsko centre susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Prisimename Černobylį – stabdykime Astravą” ir „Atominė energetika – Lukašenkos ginklas”. Protestą organizavo judėjimas „Už laisvą Baltarusiją”, kurio nariai išeivijoje ir šalyje siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą.
Astravo AE – technologinės ir politinės problemos
Opozicijos atstovai teigia, kad Astravo elektrinė yra ne tik technologiškai nesaugi, bet ir politinis įrankis, naudojamas Baltarusijos valdžios. Jie pabrėžia, kad statybų metu užfiksuota mažiausiai trys rimti incidentai, įskaitant reaktoriaus korpuso kritimą 2016 metais, apie kurį buvo pranešta tik po to, kai informacija nutekėjo į žiniasklaidą.
„Astravas – tai ne tik energetikos projektas, bet ir Kremliaus geopolitinis įrankis, skirtas didinti regiono priklausomybę nuo Rusijos”, – teigia buvusi prezidento rinkimų kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, kuri dėl politinio persekiojimo buvo priversta palikti šalį.
Elektrinės statybas finansavo Rusija, suteikdama 10 milijardų dolerių paskolą, o projektą įgyvendino Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom”. Pirmasis Astravo AE reaktorius pradėjo veikti 2020 m. lapkritį, o antrasis reaktorius turėtų būti paleistas 2023 metų pabaigoje.
Tarptautinė reakcija
Lietuva yra viena aktyviausių Astravo AE kritikių – šalis atsisakė pirkti elektrinėje pagamintą elektrą ir ragina kitas ES valstybes sekti jos pavyzdžiu. 2021 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo ir paragino sustabdyti jos eksploataciją.
TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) atliko elektrinės patikrinimą, tačiau kritikai teigia, kad agentūros išvados buvo pernelyg švelnios ir neatsižvelgė į visus rizikos veiksnius. Baltarusijos valdžia atmeta visus kaltinimus dėl elektrinės nesaugumo, teigdama, kad objektas atitinka visus tarptautinius standartus.
Radioaktyvus palikimas: ko nepamoko istorija
Minint Černobylio katastrofos metines, negalima nepastebėti kartojamos istorijos ironijos. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams nuo didžiausios branduolinės katastrofos Europoje, regionas vėl gyvena branduolinės grėsmės šešėlyje.
„Mes jau sumokėjome per didelę kainą už sovietinį aplaidumą Černobylyje. Negalime leisti, kad istorija pasikartotų Astrave”, – sako Baltarusijos mokslininkas ir aplinkosaugos aktyvistas Jurijus Voroneževas, kuris dalyvavo likviduojant Černobylio katastrofos padarinius.
Protestuotojai ragina tarptautinę bendruomenę ne tik stebėti situaciją, bet ir imtis konkrečių veiksmų – nuo ekonominių sankcijų Astravo projektui iki nepriklausomų ekspertų patikrinimų. Tačiau kol Baltarusija išlieka izoliuota nuo demokratinio pasaulio, o Rusija ir toliau finansuoja projektą, Astravo AE lieka grėsmingu priminimu, kad branduolinė energetika autoritarinių režimų rankose tampa ne tik energijos šaltiniu, bet ir geopolitiniu įrankiu, kurio pasekmės gali būti nepaprastai skaudžios.