Basmetas neteko Lietuvos valstybinio apdovanojimo dėl paramos Rusijos agresijai
Prezidentūra pranešė, kad Basmetas neteko valstybinio apdovanojimo dėl savo aktyvios paramos Rusijos agresijai. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jo viešus pasisakymus ir veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos vertybėms ir užsienio politikos principams. Prezidentūra pabrėžė, kad valstybiniai apdovanojimai skiriami asmenims, kurie prisideda prie Lietuvos gerovės ir tarptautinio įvaizdžio stiprinimo, o Basmeto veiksmai yra nesuderinami su šiais tikslais.
Apdovanojimo atėmimo aplinkybės
Prezidento dekretas dėl valstybinio apdovanojimo atėmimo buvo pasirašytas praėjusią savaitę, po to, kai Užsienio reikalų ministerija pateikė išsamią analizę apie Basmeto viešus pasisakymus Rusijos žiniasklaidoje. Basmetas, kuris 2012 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus kultūros srityje, pastaruosius dvejus metus aktyviai dalyvavo Rusijos propagandiniuose renginiuose ir viešai palaikė Kremliaus vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Pasak prezidentūros atstovų, sprendimą lėmė ne tik Basmeto dalyvavimas koncerte Maskvoje, skirtame paminėti neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir jo pakartotiniai pareiškimai, kuriuose jis teisino Rusijos karinius veiksmus ir skleidė dezinformaciją apie padėtį Ukrainoje.
Teisiniai ir politiniai aspektai
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą, apdovanojimas gali būti atimtas, jeigu apdovanotasis savo veiksmais diskredituoja valstybės apdovanojimą. Teisininkai paaiškina, kad paramos teikimas agresiją vykdančiai valstybei yra pakankamas pagrindas tokiam sprendimui.
Politologai atkreipia dėmesį, kad tai jau ketvirtas atvejis per pastaruosius trejus metus, kai Lietuva atima valstybinius apdovanojimus dėl paramos Rusijos agresijai. 2022 metais panašus sprendimas buvo priimtas dėl dviejų Rusijos pilietybę turinčių menininkų, o 2023 metais – dėl vieno Baltarusijos piliečio, aktyviai rėmusio Lukašenkos režimą.
Tarptautinis kontekstas
Lietuva nėra vienintelė valstybė, imasi tokių priemonių. Latvija, Estija ir Lenkija taip pat yra atėmusios valstybinius apdovanojimus iš asmenų, palaikančių Rusijos agresiją. Europos Sąjungos užsienio politikos atstovas Josep Borrell anksčiau yra pareiškęs, kad ES valstybės narės turi teisę ir pareigą peržiūrėti savo santykius su asmenimis, kurie aktyviai remia agresyvią Rusijos politiką.
Ukrainos ambasada Lietuvoje sveikino šį sprendimą, pažymėdama, kad tai yra svarbus žingsnis kovojant su Rusijos įtakos operacijomis Europoje. Ambasados atstovai pabrėžė, kad kultūros ir meno veikėjai dažnai tampa Kremliaus propagandos įrankiais.
Raudonos linijos principingoje politikoje
Šis atvejis dar kartą parodo, kad Lietuva griežtai vertina asmenis, kurie remia agresyvią politiką ir kenkia tarptautinei taikai bei saugumui. Valstybiniai apdovanojimai nėra tik simboliniai ženklai – jie atspindi šalies vertybes ir principus. Kai šie principai pažeidžiami, Lietuva nesidrovėdama imasi veiksmų, net jei tai liečia anksčiau gerbtus asmenis.
Ekspertai pastebi, kad tokia principinga pozicija stiprina Lietuvos, kaip patikimos sąjungininkės, įvaizdį tarptautinėje arenoje ir siunčia aiškų signalą – parama agresijai turi savo kainą, nepriklausomai nuo ankstesnių nuopelnų. Ši „raudonų linijų” politika tampa vis svarbesnė pasaulyje, kur informacinis karas ir „minkštosios galios” priemonės tampa kasdienybe tarptautiniuose santykiuose.