Seimo narys Skvernelis atsisakė suteikti Žemaitaičiui leidimą dirbti su įslaptinta informacija
Lietuvos Respublikos Seimo narys Saulius Skvernelis atsisakė suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija kitam Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo atliktas išsamus patikrinimas dėl Žemaitaičio patikimumo ir tinkamumo dirbti su slapta informacija.
Sprendimas nesuteikti leidimo grindžiamas tuo, kad buvo nustatyti tam tikri faktai, kurie kelia abejonių dėl Žemaitaičio gebėjimo saugoti įslaptintą informaciją. Nors konkrečios priežastys nebuvo viešai atskleistos, tokie sprendimai paprastai priimami remiantis nacionalinio saugumo interesais ir siekiant užtikrinti, kad slapta informacija nepatektų į netinkamas rankas.
Politinė reakcija ir teisiniai aspektai
Žemaitaitis, reaguodamas į šį sprendimą, išreiškė nusivylimą ir teigė, kad tai yra politinis žingsnis, siekiant apriboti jo veiklą Seime. Jis taip pat nurodė, kad ketina apskųsti šį sprendimą ir siekti, kad būtų peržiūrėtas jo atvejis.
Pasak teisės ekspertų, Lietuvos įstatymai numato, kad sprendimas neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Remigijus Žemaitaitis, kuris yra partijos „Laisvė ir teisingumas” narys, jau kreipėsi į teisininkus dėl galimybės inicijuoti šią procedūrą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas komentavo situaciją teigdamas, kad „procedūros dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija yra griežtos ir nepriklausomos nuo politinių simpatijų ar antipatijų. Tai saugumo, o ne politikos klausimas”.
Istorinis kontekstas
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos politiniame gyvenime kyla panašios situacijos. 2018 metais tuometinis Seimo narys Mindaugas Bastys atsistatydino iš pareigų po to, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją dėl savo ryšių su Rusijos energetikos įmonių atstovais.
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, kasmet vidutiniškai 5-7 procentams pareiškėjų neišduodami leidimai dirbti su įslaptinta informacija dėl įvairių priežasčių, įskaitant galimus ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis, korupcijos riziką ar kitus patikimumo klausimus.
Tarptautinė praktika
Lietuvos procedūros dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija atitinka NATO standartus. Panašios praktikos laikomasi ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje 2022 metais buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti su slapta informacija vienam parlamento nariui dėl jo ankstesnių ryšių su Rusijos verslo subjektais.
Leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo procedūros tapo dar griežtesnės po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai padidėjo hibridinių grėsmių ir šnipinėjimo rizika Baltijos regione.
Saugumo sietai: kai pasitikėjimas tampa valiuta
Šis įvykis sukėlė diskusijas tarp politikų ir visuomenės apie tai, kaip turėtų būti vertinamas patikimumas ir kokie kriterijai turėtų būti taikomi, suteikiant leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tai taip pat atkreipė dėmesį į saugumo procedūras ir jų svarbą užtikrinant valstybės paslapčių apsaugą.
Valstybės saugumo ekspertai pabrėžia, kad pasitikėjimas yra kertinis nacionalinio saugumo akmuo. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacijos vagystės ir nutekinimas gali turėti katastrofiškų pasekmių, griežta atranka tampa ne biurokratine kliūtimi, bet būtina apsauga. Žemaitaičio atvejis primena, kad demokratinėje visuomenėje net ir išrinkti atstovai nėra apsaugoti nuo patikimumo patikrinimų, kai kalbama apie jautriausius valstybės interesus.
Kaip rodo istorija, kartais vienintelis skiriamasis bruožas tarp saugumo ir pažeidžiamumo yra tinkamas žmonių, turinčių prieigą prie slapčiausios informacijos, atrinkimas. Lietuvai, esančiai geopolitiškai jautrioje vietoje, tokių sprendimų svarba negali būti pervertinta.