Paliaubų perspektyvos tarp Rusijos ir Ukrainos: Lietuvos požiūris
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad galimos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos labai priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimų. Pasak Budrio, nors tarptautinė bendruomenė siekia taikos, Putino veiksmai ir sprendimai yra esminiai šio proceso elementai. Jis pabrėžė, kad Rusija turi parodyti norą ir pasirengimą derėtis, tačiau kol kas tokio noro nematyti.
Budrys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainos pozicija yra aiški – jie siekia atkurti savo teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Lietuvos atstovas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir toliau remti Ukrainą, siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką regione.
Istorinė konflikto perspektyva
Rusijos karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2022 m. vasario 24 d., jau tęsiasi daugiau nei dvejus metus. Per šį laikotarpį buvo keletas bandymų pradėti taikos derybas, tačiau nė vienas jų nedavė apčiuopiamų rezultatų. 2022 m. pavasarį vykusios derybos Stambule žlugo, o vėlesni diplomatiniai bandymai, įskaitant Kinijos ir Brazilijos pasiūlytas taikos iniciatyvas, taip pat nedavė rezultatų.
Zelenskio taikos formulė, pateikta 2022 m. pabaigoje, apima 10 punktų, tarp kurių – Rusijos kariuomenės išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos, karo nusikaltėlių teismas ir saugumo garantijos. Tuo tarpu Rusija primygtinai reikalauja, kad Ukraina atsisakytų savo teritorijų ir NATO narystės ambicijų.
Tarptautinės bendruomenės vaidmuo
Lietuva, būdama viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, nuolat ragina NATO ir ES partneres didinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Kaip pažymėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neseniai vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje, „taika be teisingumo būtų tik laikinas atokvėpis prieš naują Rusijos agresiją”.
Tarptautinė bendruomenė išlieka susiskaldžiusi dėl konflikto sprendimo būdų. Vakarų šalys, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir ES nares, teikia reikšmingą karinę paramą Ukrainai, tačiau vengia tiesioginio įsitraukimo į konfliktą. Tuo metu tokios šalys kaip Kinija ir Indija laikosi neutralesnės pozicijos, ragindamos abi puses sėsti prie derybų stalo.
Rusijos strategija ir tikslai
Anot Kęstučio Budrio, Rusijos strategija išlieka nepakitusi – išsekinti Ukrainos gynybą ir tarptautinės bendruomenės kantrybę. „Putinas tikisi, kad Vakarų parama Ukrainai ilgainiui susilpnės, ypač po rinkimų JAV ir kitose svarbiose valstybėse”, – teigia Budrys.
Rusijos kariuomenė pastaruoju metu suintensyvino puolimus rytiniame fronte, ypač Charkivo srityje, bandydama pasiekti taktinių laimėjimų prieš galimas derybas. Kaip pastebi kariniai ekspertai, Rusija taip pat aktyviai ruošiasi ilgalaikiam konfliktui, pertvarkydama savo ekonomiką į karo padėtį ir mobilizuodama papildomus resursus.
Tarp vilties ir realybės: ko galime tikėtis?
Vertinant dabartinę situaciją, taikos perspektyvos išlieka miglotos. Ukraina, remiama Vakarų partnerių, tvirtai laikosi pozicijos, kad bet kokios derybos turi prasidėti nuo Rusijos kariuomenės išvedimo iš okupuotų teritorijų. Tuo tarpu Rusija, nepaisant patiriamų nuostolių, neatrodo pasirengusi atsisakyti savo teritorinių užgrobimų.
Kęstutis Budrys pabrėžia, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą „tiek, kiek reikės”. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad konflikto sprendimas gali užtrukti: „Turime būti pasiruošę ilgam ir sudėtingam procesui. Istorija moko, kad tironai neatsisako savo ambicijų lengvai, tačiau jie visada pralaimi prieš laisvės siekiančių tautų valią.”
Taikos kelyje laukia dar daug iššūkių, tačiau tarptautinės bendruomenės vienybė ir ryžtas ginti tarptautinės teisės principus išlieka svarbiausiais ginklais prieš agresiją. Kaip parodė istorija, tik tvirtai stovint tiesos pusėje galima tikėtis teisingos ir ilgalaikės taikos, kuri užtikrintų ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą.