Korupcijos šešėlis savivaldybėse: keturi tarybų nariai įtariami piktnaudžiavimu
Keturiems buvusiems ir esamiems savivaldybių tarybų nariams pateikti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Įtariama, kad šie asmenys galėjo neteisėtai pasinaudoti savivaldybių lėšomis, pateikdami netikrus dokumentus ir čekius, siekdami gauti kompensacijas už tariamai patirtas išlaidas. Tyrimas atskleidė, kad kai kurie iš šių dokumentų buvo suklastoti, o išlaidos, už kurias buvo prašoma kompensacijų, nebuvo patirtos.
Tyrimo detalės
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai patvirtino, kad tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį pranešimą iš vieno iš savivaldybės darbuotojų. Preliminariais duomenimis, įtariamieji per pastaruosius dvejus metus galėjo pasisavinti daugiau nei 15 000 eurų savivaldybių biudžeto lėšų.
Tyrėjai nustatė, kad tarybos nariai pateikdavo fiktyvius dokumentus už tariamai įvykusias komandiruotes, seminarus ir mokymus, kurių realiai nebuvo. Taip pat buvo fiksuoti atvejai, kai buvo prašoma kompensuoti transporto išlaidas už keliones, kurių metu naudotasi tarnybiniais automobiliais.
Teisinės pasekmės
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (228 straipsnis) numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už dokumentų klastojimą (300 straipsnis) taip pat gresia rimtos sankcijos – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Generalinės prokuratūros atstovas Rolandas Karpavičius spaudos konferencijoje pabrėžė: „Šis atvejis ypač jautrus, nes kalba eina apie rinkėjų pasitikėjimą gavusius asmenis. Prokuratūra sieks užtikrinti, kad tyrimas būtų atliktas kruopščiai ir objektyviai.”
Šiuo metu vyksta tyrimas, siekiant nustatyti visus galimus pažeidimus ir atsakingus asmenis. Prokuratūra teigia, kad tokie veiksmai kenkia visuomenės pasitikėjimui valdžios institucijomis ir pabrėžia, kad bus siekiama užtikrinti teisingumą.
Įtariamųjų pozicija
Įtariamieji kol kas nekomentuoja situacijos, o jų advokatai teigia, kad bus siekiama įrodyti jų nekaltumą. Vieno iš įtariamųjų advokatas Marius Juozaitis teigė: „Mano klientas kategoriškai neigia jam mestus kaltinimus ir yra pasiruošęs bendradarbiauti su tyrėjais, kad būtų atskleista tiesa.”
Ankstesni panašūs atvejai
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos savivaldybėse kyla skandalai dėl neteisėto lėšų pasisavinimo. 2019 metais buvo atskleistas panašus atvejis, kai trys Šiaulių miesto tarybos nariai buvo pripažinti kaltais dėl neteisėtų kompensacijų už transporto išlaidas gavimo. Tuomet teismas skyrė baudas ir įpareigojo grąžinti neteisėtai gautas lėšas.
Skaidrumo sargai: laikas veikti
Šis atvejis dar kartą atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti kontrolės mechanizmus savivaldybėse, siekiant užkirsti kelią panašiems piktnaudžiavimams ateityje. „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, kad savivaldybėse būtina diegti griežtesnes finansų kontrolės sistemas: „Kiekvienas euras, išleistas iš savivaldybės biudžeto, turi būti skaidrus ir pagrįstas. Reikia ne tik bausti už pažeidimus, bet ir kurti prevencines priemones.”
Lietuvos savivaldybių asociacija jau paskelbė, kad inicijuos darbo grupės sudarymą, kuri peržiūrės esamus kontrolės mechanizmus ir pasiūlys naujus sprendimus, kaip užtikrinti skaidresnį lėšų naudojimą. Ekspertai siūlo įdiegti elektronines išlaidų deklaravimo sistemas, kurios leistų lengviau sekti ir tikrinti pateikiamus dokumentus.
Šis skandalas vėl primena, kad kova su korupcija – nesibaigiantis procesas, reikalaujantis nuolatinio visuomenės budrumo ir institucijų bendradarbiavimo. Kai rinkėjų pasitikėjimą gavę asmenys piktnaudžiauja savo padėtimi, nukenčia ne tik savivaldybių biudžetai, bet ir pati demokratijos esmė – pasitikėjimas išrinktais atstovais.