Bibliotekininkės byla: LAT atmeta prašymą, advokatas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę nusprendė neatnaujinti bylos, kurioje bibliotekininkė buvo nuteista už 150 eurų vertės vagystę iš darbovietės. Nuteistosios advokatui pateikus kasacinį skundą, LAT teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Gintaro Godos, nusprendė, kad nėra pagrindo peržiūrėti žemesnių instancijų teismų sprendimus.
Kaip paaiškėjo iš bylos medžiagos, 58 metų bibliotekininkė Kauno rajono bibliotekoje dirbo daugiau nei 15 metų ir anksčiau nebuvo teista. Ji buvo apkaltinta pasisavinusi 150 eurų iš bibliotekos kasos, skirtų knygų įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas ją pripažino kalta ir skyrė 40 MGL (2000 eurų) baudą.
Advokato pozicija: bausmė neproporcinga
Nuteistosios advokatas Vytautas Jončas (pavardė pakeista) išreiškė didelį nepasitenkinimą LAT sprendimu ir pareiškė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Mano klientė prisipažino ir visiškai atlygino žalą dar ikiteisminio tyrimo metu. Ji prarado darbą, reputaciją, o dabar dar turi sumokėti baudą, kuri 13 kartų viršija pasisavintą sumą. Tai akivaizdus proporcingumo principo pažeidimas,” – teigė advokatas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamojo kodekso 212 straipsnį, už tokio pobūdžio nusikaltimus galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prisipažįsta ir atlygina žalą.
Teismų praktika panašiose bylose
Lietuvos teismų praktika smulkių vagysčių bylose nėra vienoda. 2018 m. Lietuvos apeliacinis teismas panašioje byloje, kai darbuotoja pasisavino 200 eurų vertės įmonės turto, ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo nedidelė ir atlyginta.
Tačiau 2020 m. LAT išaiškino, kad darbdavio turto pasisavinimas, nepriklausomai nuo sumos, yra sunkinanti aplinkybė, nes pažeidžiamas pasitikėjimas ir lojalumas.
Teisės mokslų daktarė Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, komentuodama situaciją pažymėjo: „Teismai turi vadovautis ne tik įstatymo raide, bet ir teisingumo principu. Baudžiamoji teisė turėtų būti ultima ratio – paskutinė priemonė, kai kitos neveikia.”
Kai bausmė didesnė už nusikaltimą: teisingumo dilema
Šis atvejis išryškina fundamentalią teisingumo sistemos dilemą – kada ir kokia apimtimi baudžiamoji teisė turėtų būti taikoma smulkiems nusižengimams. Proporcingumo principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, reikalauja, kad bausmė atitiktų nusikaltimo sunkumą. Bibliotekininkės atvejis tapo savotišku lakmusu, parodančiu, kad kartais teisės mechanizmas veikia pernelyg griežtai, kai kalbama apie nedidelio masto pažeidimus.
Advokato ketinimas kreiptis į Konstitucinį Teismą gali tapti svarbiu precedentu, verčiančiu peržiūrėti baudžiamosios politikos proporcingumą Lietuvoje. Tuo tarpu visuomenė ir teisininkai lieka susiskaldę – vieni palaiko griežtą požiūrį į bet kokias vagystes, kiti kviečia į pirmą vietą kelti žmogiškumą ir proporcingumą. Neabejotina, kad ši byla privers dar kartą permąstyti ribą tarp teisingumo vykdymo ir perteklinio baudimo.