Lietuvos vadovai pasveikino Latviją su 35-osiomis nepriklausomybės atkūrimo metinėmis
Lietuvos vadovai pasveikino Latviją su 35-osiomis nepriklausomybės atkūrimo metinėmis, pabrėždami šalių draugystės ir bendradarbiavimo svarbą. Prezidentas, premjeras ir Seimo pirmininkas išreiškė pagarbą Latvijos žmonėms už jų ryžtą ir pastangas siekiant laisvės bei demokratijos. Jie pabrėžė, kad Lietuva ir Latvija yra ne tik kaimynės, bet ir artimos partnerės, kurios kartu dirba siekdamos regiono saugumo ir gerovės. Lietuvos lyderiai taip pat akcentavo bendrą istoriją ir kultūrą, kurios jungia abi tautas, ir išreiškė viltį, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir ateityje.
Istorinė diena Baltijos kelyje
1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo”, kuria buvo paskelbtas pereinamasis laikotarpis iki visiškos nepriklausomybės. Šis žingsnis buvo žengtas praėjus vos keliems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Latvijos kelias į nepriklausomybę, kaip ir kitų Baltijos valstybių, buvo sudėtingas ir kupinas iššūkių. 1991 m. sausio mėnesį, kai Sovietų Sąjunga bandė jėga susigrąžinti kontrolę, latviai, kaip ir lietuviai, stojo ginti savo laisvės. Barikadų dienomis Rygoje žmonės susirinko ginti strateginius objektus nuo sovietų kariuomenės.
Stiprėjantis bendradarbiavimas
Per 35 nepriklausomybės metus Latvija ir Lietuva nuėjo ilgą kelią – nuo sovietinės okupacijos iki visateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Šalys aktyviai bendradarbiauja ekonomikos, gynybos, kultūros ir švietimo srityse.
Ypač reikšmingas tapo bendradarbiavimas energetikos sektoriuje. 2023 m. pradėjusi veikti elektros jungtis „Harmony Link” tarp Lietuvos ir Latvijos sustiprino abiejų šalių energetinį saugumą. Taip pat svarbus bendras „Rail Baltica” projektas, kuris sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa modernia geležinkelio linija.
Lietuvos ir Latvijos prekybos apyvarta 2023 m. pasiekė beveik 5 mlrd. eurų, o abiejų šalių įmonės vis aktyviau investuoja kaimyninėse rinkose.
Brolių tautos naujų iššūkių akivaizdoje
Dabartiniame geopolitiniame kontekste, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, Baltijos šalių vienybė ir bendradarbiavimas tapo dar svarbesni. Lietuva ir Latvija užima tvirtą poziciją remiant Ukrainą ir stiprinant rytinį NATO flangą.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs, atsakydamas į sveikinimus, pabrėžė, kad „Baltijos šalių vienybė yra ne tik istorinis paveldas, bet ir strateginė būtinybė šiuolaikiniame pasaulyje”.
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas NATO kontekste taip pat sustiprėjo – šalys koordinuoja savo gynybos planus ir didina išlaidas gynybai. 2023 m. abi šalys pasiekė 2,5% BVP gynybos finansavimą, viršydamos NATO nustatytą 2% ribą.
Baltiškos šaknys, europietiška ateitis
Lietuva ir Latvija dalijasi ne tik bendru istoriniu likimu, bet ir kultūriniais ryšiais. Abiejų tautų kalbos priklauso baltų kalbų šeimai, o tradicijos ir papročiai turi daug bendrų bruožų. Kasmet vykstantis Baltijos Asamblėjos kultūros forumas padeda stiprinti šiuos ryšius.
Minint Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose organizuojami kultūriniai renginiai, skirti pažymėti šią svarbią datą. Gegužės 4 d. Vilniaus rotušėje atidaryta paroda „Laisvės kelias: Latvija ir Lietuva”, pristatanti abiejų šalių kovą už nepriklausomybę.
Trisdešimt penkeri metai – tai ne tik proga švęsti, bet ir galimybė permąstyti bendrą kelią. Latvijos ir Lietuvos partnerystė, išbandyta istorinių sukrėtimų ir iššūkių, šiandien yra tvirčiausia nei bet kada. Kaip sakė vienas latvių poetas: „Mūsų šaknys įaugusios į tą pačią žemę, o mūsų šakos siekia tą patį dangų.” Ši metafora puikiai atspindi dviejų broliškų tautų santykius, kurie, tikėkimės, ir toliau stiprės ateinančiais dešimtmečiais, kartu įveikiant naujus iššūkius ir kuriant bendrą ateitį.