„Foxpay” savininkė apskundė teismo sprendimą dėl jos atitikties nacionaliniam saugumui
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Nacionalinio saugumo komisija išreiškė susirūpinimą dėl galimos grėsmės, kurią gali kelti įmonės veikla. Komisija teigė, kad „Foxpay” gali turėti ryšių su užsienio šalimis, kurios kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įmonės savininkė teigia, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti ir kad jos verslas veikia skaidriai bei laikosi visų teisės aktų. Ji pabrėžė, kad „Foxpay” yra lietuviška įmonė, kuri siekia plėsti savo veiklą ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis komisijos pateiktais duomenimis, tačiau savininkė mano, kad šie duomenys yra klaidingi arba netinkamai interpretuoti. Ji tikisi, kad apeliacinis teismas atsižvelgs į visus faktus ir priims teisingą sprendimą.
Finansinių technologijų sektoriaus iššūkiai Lietuvoje
„Foxpay”, įkurta 2018 metais, per pastaruosius metus išaugo į vieną perspektyviausių finansinių technologijų (fintech) startuolių Lietuvoje. Įmonė siūlo elektroninių mokėjimų paslaugas, leidžiančias klientams atlikti tarptautinius pervedimus mažesniais įkainiais nei tradiciniai bankai. 2022 metais „Foxpay” aptarnavo daugiau nei 50 000 klientų ir apdorojo transakcijas, kurių vertė viršijo 120 milijonų eurų.
Lietuvos banko duomenimis, šalyje šiuo metu veikia daugiau nei 250 fintech įmonių, kurios sukuria apie 5000 darbo vietų. Tačiau augantis sektorius susiduria su griežtėjančia reguliavimo aplinka, ypač po kelių tarptautinių pinigų plovimo skandalų Baltijos regione.
Nacionalinio saugumo argumentai
Nacionalinio saugumo komisijos atstovai, nenorėję skelbti savo pavardžių, dienraščiui „Verslo žinios” nurodė, kad sprendimas dėl „Foxpay” buvo priimtas remiantis žvalgybos informacija apie galimus įmonės ryšius su Rusijos ir Baltarusijos finansinėmis institucijomis. Komisijos teigimu, per „Foxpay” platformą galėjo būti bandoma apeiti ES sankcijas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje ataskaitoje pažymima, kad finansų sektorius išlieka vienu iš prioritetinių taikinių užsienio žvalgybos tarnyboms, siekiančioms apeiti tarptautines sankcijas ir vykdyti pinigų plovimo operacijas.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Teisininkas Marius Juonys, specializuojantis finansų teisės srityje, pastebi, kad „Foxpay” atvejis nėra pirmas, kai Lietuvos institucijos blokuoja fintech įmonių veiklą dėl nacionalinio saugumo priežasčių. 2021 metais panašus sprendimas buvo priimtas dėl UAB „Moneta International”, kurios apeliacinis skundas buvo atmestas.
„Teismai tokiose bylose dažnai susiduria su dilema – kaip subalansuoti verslo laisvę ir nacionalinio saugumo interesus. Problema ta, kad dalis įrodymų būna įslaptinti, todėl įmonėms sunku pilnai gintis,” – aiškina Juonys.
„Foxpay” pozicija
„Foxpay” savininkė Ieva Paulauskienė savo pareiškime tvirtina, kad įmonė laikosi visų ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų, įskaitant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Ji pabrėžia, kad įmonė yra investavusi daugiau nei 2 milijonus eurų į atitikties sistemas ir procedūras.
„Mūsų platformoje veikia pažangios klientų patikros sistemos, kurios automatiškai blokuoja bet kokius bandymus atlikti įtartinas operacijas. Mes bendradarbiaujame su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir esame pasirengę pateikti visus reikalingus duomenis,” – teigia Paulauskienė.
Tarp saugumo ir inovacijų: ko galime tikėtis?
„Foxpay” atvejis atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys – kaip užtikrinti nacionalinį saugumą neužgniaužiant inovacijų ir verslo plėtros. Fintech sektorius tapo vienu iš Lietuvos ekonomikos variklių, pritraukiančių užsienio investicijas ir kuriantis aukštos kvalifikacijos darbo vietas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad valstybė turėtų ieškoti subtilesnių sprendimų: „Vietoj visiško veiklos draudimo galėtų būti taikomi papildomi saugumo reikalavimai, griežtesnė priežiūra ar tam tikrų veiklos sričių apribojimai.”
Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis „Foxpay” apeliacinis procesas, šis atvejis jau dabar formuoja naują praktiką, kaip Lietuva derina savo, kaip fintech centro, ambicijas su augančiais geopolitiniais iššūkiais. Tuo tarpu kitos fintech įmonės atidžiai stebi situaciją, svarstydamos, ar Lietuva išliks patraukli jų veiklai, ar jie turėtų ieškoti alternatyvų kitur.