Diplomatinė strategija prieš Kremliaus agresiją: ekspertas apie santykius su Putino Rusija
Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie saugumo situaciją regione ir galimus iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti. Patyręs NATO diplomatas dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip reikėtų elgtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kokių veiksmų imtis siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Pasak diplomato, svarbu išlaikyti tvirtą ir vieningą poziciją, nes bet kokios silpnumo apraiškos gali būti išnaudotos priešininko. Jis pabrėžia, kad būtina nuolat stiprinti gynybinius pajėgumus ir investuoti į modernias technologijas, kurios leistų efektyviai atremti galimas grėsmes.
Dialogo principai su neprognozuojama Rusija
Diplomatas taip pat akcentuoja, kad dialogas su Rusija turi būti grindžiamas aiškiais principais ir vertybėmis. Svarbu ne tik reaguoti į esamus iššūkius, bet ir proaktyviai siekti sprendimų, kurie užkirstų kelią galimoms krizėms ateityje.
„Putino režimas gerbia tik jėgą ir aiškias ribas,” – teigia diplomatas, kuris praeityje dalyvavo keliose aukšto lygio derybose su Rusijos atstovais. Jis primena, kad po 2014 metų Krymo aneksijos Vakarų atsakas buvo pernelyg silpnas, o tai tik paskatino tolesnę Kremliaus agresiją.
Anot eksperto, Baltijos šalys turėtų ypatingą dėmesį skirti kariuomenės modernizavimui, ypač investuojant į oro gynybos sistemas, priešdronines technologijas ir kibernetinį saugumą. Lietuva jau padidino gynybos finansavimą iki 2,52% BVP, tačiau diplomatas mano, kad ateityje šis skaičius turėtų siekti bent 3%.
Kolektyvinė gynyba – stiprybė prieš agresorių
Be to, jis ragina stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir partneriais, nes tik bendromis pastangomis galima pasiekti ilgalaikį stabilumą ir saugumą regione. Diplomatas pabrėžia, kad NATO vaidmuo yra esminis užtikrinant kolektyvinę gynybą ir atgrasymą.
Ypač svarbus tapo NATO rytinio flango stiprinimas. Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Aljanso šalyse buvo dislokuota daugiau karių ir technikos. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurią sudaro apie 1,600 karių iš 8 valstybių.
„Rotacinį modelį turime keisti į nuolatinį NATO pajėgų buvimą,” – pabrėžia diplomatas. „Tai būtų aiškus signalas Maskvai, kad bet koks bandymas testuoti NATO 5-ojo straipsnio patikimumą sulauktų greito ir ryžtingo atsako.”
Informacinio fronto svarba
Galiausiai, jis atkreipia dėmesį į informacinio karo grėsmes ir būtinybę stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. Tai, anot jo, yra vienas iš svarbiausių aspektų, siekiant apsaugoti demokratines vertybes ir užtikrinti visuomenės saugumą.
Rusijos dezinformacijos kampanijos tapo vis rafinuotesnės. Kremliaus kontroliuojami kanalai, kaip RT ir Sputnik, buvo uždrausti ES teritorijoje, tačiau propaganda toliau skleidžiama per socialinius tinklus ir trečiųjų šalių žiniasklaidą. Lietuvos strateginės komunikacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos reguliariai fiksuoja bandymus skleisti melagingą informaciją apie NATO pajėgas Lietuvoje ar kurti pasakojimus apie tariamą „rusofobiją” Baltijos šalyse.
Tarp budrumo ir parengties: rytdienos saugumo architektūra
Putino režimo agresija Ukrainoje parodė, kad Europos saugumo architektūra reikalauja esminio persvarstymo. Diplomatiniai kanalai išlieka svarbūs, tačiau jie turi būti paremti realia karine galia ir pasirengimu ją panaudoti. Baltijos regionas, būdamas NATO ir ES išorės siena su Rusija, turi tapti ne silpna vieta, o stipria gynybine linija.
„Negalime leisti sau prabangos tikėtis geriausio – turime ruoštis blogiausiam,” – reziumuoja diplomatas. Ši nuostata turėtų tapti kertine ne tik politinio elito, bet ir visos visuomenės mąstysenos dalimi. Tik visapusiškai pasiruošusi ir vieninga visuomenė gali atgrasyti potencialų agresorių nuo bandymų destabilizuoti regioną.
Tuo pačiu būtina išlaikyti dialogą su Rusijos pilietine visuomene ir demokratinėmis jėgomis, kurios, nors šiuo metu yra nustumtos į šalį, ilgainiui gali tapti pokyčių varomąja jėga. Balansavimas tarp tvirtos gynybinės pozicijos ir ištiestų diplomatijos rankų – sudėtingas, bet būtinas uždavinys, kurį Lietuva ir jos sąjungininkai turi išmokti įgyvendinti kasdien.