Alytaus rajono merės byla: įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė susidūrė su rimtais įtarimais dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prokuratūra pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar merė galėjo neteisėtai pasinaudoti savo pareigomis, siekdama asmeninės naudos. Tyrimas apima kelis aspektus, įskaitant galimą viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimą ir netinkamą savivaldybės lėšų naudojimą.
Kaip paaiškėjo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešimo, tyrimas prasidėjo po to, kai buvo gauta informacija apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus, susijusius su infrastruktūros projektais Alytaus rajone. Įtariama, kad 2022-2023 metais vykdant kelis stambius projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 1,2 mln. eurų, galėjo būti sudarytos palankios sąlygos konkrečioms įmonėms laimėti konkursus.
Šie įtarimai sukėlė didelį rezonansą tiek vietos bendruomenėje, tiek nacionaliniu mastu. Alytaus rajono savivaldybės taryba susirinko į neeilinį posėdį, kuriame buvo aptariama susidariusi situacija ir galimi veiksmai. Tarybos nariai išreiškė susirūpinimą dėl galimo savivaldybės reputacijos pablogėjimo ir pabrėžė skaidrumo bei atsakomybės svarbą.
Merės pozicija ir politinės pasekmės
Rasa Vitkauskienė, reaguodama į šiuos įtarimus, teigė, kad jie yra nepagrįsti ir kad ji yra pasirengusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, siekdama išsiaiškinti tiesą. Ji taip pat pabrėžė, kad visos jos veiklos buvo vykdomos laikantis įstatymų ir etikos normų.
„Esu įsitikinusi, kad tyrimas parodys, jog visos procedūros buvo atliekamos skaidriai ir teisėtai. Tai yra bandymas mane diskredituoti politiškai,” – teigė R. Vitkauskienė žurnalistams po neeilinio tarybos posėdžio.
Verta paminėti, kad Vitkauskienė, priklausanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Alytaus rajono mero pareigas eina nuo 2019 metų. Per šį laikotarpį ji inicijavo nemažai infrastruktūros projektų, tarp kurių – kelių rekonstrukcijos, mokyklų renovacijos ir viešųjų erdvių atnaujinimo darbai.
Opozicijos atstovai savivaldybės taryboje jau pareikalavo, kad merė nusišalintų nuo pareigų tyrimo laikotarpiu, tačiau tokiam siūlymui pritarimo kol kas nesulaukta.
Platesnės problemos viešajame valdyme
Ši situacija atkreipė dėmesį į platesnes problemas, susijusias su viešuoju valdymu ir skaidrumu Lietuvoje. Ekspertai teigia, kad būtina stiprinti kontrolės mechanizmus ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai ir sąžiningai. Tai taip pat yra priminimas apie būtinybę nuolat stebėti ir vertinti viešųjų institucijų veiklą, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Mažvydas Jastramskis atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos kenkia ne tik konkrečiai savivaldybei, bet ir bendram pasitikėjimui valstybės institucijomis.
„Lietuvoje turime nemažai atvejų, kai savivaldos lygmeniu kyla skandalų dėl galimos korupcijos. Tai rodo, kad kontrolės mechanizmai vis dar nėra pakankamai efektyvūs, o skaidrumo kultūra – nepakankamai įsitvirtinusi,” – teigia politologas.
Pagal Transparency International Lietuvos skyriaus duomenis, savivaldybių skaidrumo indeksas Lietuvoje per pastaruosius metus gerėja, tačiau vis dar išlieka probleminių sričių, ypač viešųjų pirkimų srityje.
Skaidrumo šviesa tamsoje
Alytaus rajono merės atvejis – ne pirmas ir tikrai ne paskutinis, kai Lietuvos savivaldos institucijose kyla įtarimų dėl galimos korupcijos. Tačiau kiekviena tokia situacija tampa ne tik iššūkiu, bet ir galimybe peržiūrėti esamas sistemas bei procesus. Jei įtarimai pasitvirtintų, tai būtų signalas stiprinti kontrolę ir atskaitomybę. Jei nepasitvirtintų – priminimas apie nekaltumo prezumpcijos svarbą.
Nepriklausomai nuo šio konkretaus tyrimo baigties, akivaizdu, kad skaidrumas ir atsakomybė turi tapti ne tik žodžiais, bet ir kasdiene praktika visose valdžios institucijose. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą pasitikėjimą tarp piliečių ir jų išrinktų atstovų – pasitikėjimą, kuris yra demokratinės visuomenės pamatas.