Gegužės 9-osios minėjimas Lietuvoje: saugumo priemonės ir istorinis kontekstas
Gegužės 9-oji, žinoma kaip Pergalės diena, kai kuriose šalyse, įskaitant Rusiją, yra minima kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje diena. Lietuvoje ši data taip pat sulaukia dėmesio, ypač dėl galimų provokacijų ar incidentų, susijusių su šia proga. Dėl šios priežasties Lietuvos policija ir kitos saugumo tarnybos imasi papildomų priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.
Lietuvos policija pranešė, kad gegužės 9-ąją bus sustiprintos policijos pajėgos, ypač tose vietose, kur gali susirinkti didesnės žmonių grupės. Policija taip pat bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekdama užkirsti kelią galimoms provokacijoms ar neteisėtiems veiksmams.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat išplatino įspėjimą, kad šią dieną gali būti bandoma išprovokuoti konfliktus ar skleisti dezinformaciją, siekiant destabilizuoti situaciją šalyje. VSD ragina gyventojus būti budrius ir pranešti apie bet kokius įtartinus veiksmus ar incidentus.
Lietuvos valdžios institucijos pabrėžia, kad nors Pergalės diena yra svarbi kai kuriems žmonėms, būtina užtikrinti, kad šios šventės minėjimas vyktų taikiai ir be incidentų. Saugumo tarnybos yra pasirengusios reaguoti į bet kokius pažeidimus ir užtikrinti, kad viešoji tvarka būtų išlaikyta.
Istorinis kontekstas ir skirtingos interpretacijos
Svarbu paminėti, kad Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga oficialiai minima gegužės 8-ąją, kai 1945 metais buvo pasirašytas Vokietijos kapituliacijos aktas. Tačiau dėl laiko skirtumo Sovietų Sąjungoje šis įvykis buvo fiksuotas gegužės 9-ąją, kuri tapo oficialia Pergalės diena SSRS, o vėliau ir Rusijoje.
Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, šis istorinis laikotarpis turi sudėtingą reikšmę. Nors nacistinės Vokietijos pralaimėjimas reiškė vienos okupacijos pabaigą, tačiau prasidėjo ilgametė sovietinė okupacija, trukusi beveik penkis dešimtmečius. Dėl šios priežasties gegužės 9-osios minėjimas Lietuvoje kelia prieštaringus jausmus.
Pastarųjų metų įvykiai ir nauji iššūkiai
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, prasidėjusios 2014 metais ir ypač sustiprėjusios nuo 2022 metų vasario, gegužės 9-osios minėjimai Lietuvoje tapo dar jautresniu klausimu. 2022 metais Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį viešai demonstruoti sovietinę ir rusišką simboliką, įskaitant Georgijaus juostelę, kuri tradiciškai naudojama per Pergalės dienos minėjimus.
Policijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gegužės 9-ąją fiksuojama daugiau bandymų organizuoti nesankcionuotus renginius ar provokacijas. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užfiksuota keletas incidentų Vilniuje ir Klaipėdoje, kai asmenys bandė padėti gėles prie sovietinių paminklų, nešiojo uždraustą simboliką ar skandavo šūkius, kurie gali būti traktuojami kaip karo propagandos sklaida.
Tarp atminties ir saugumo: šiandienos realijos
Šiandien Lietuvoje gegužės 9-osios minėjimas atsidūrė tarp istorinės atminties ir nacionalinio saugumo klausimų. Valstybė pripažįsta kiekvieno teisę į istorinę atmintį, tačiau kartu privalo užtikrinti, kad tai netaptų platforma hibridinėms grėsmėms ar provokacijoms.
Ekspertai pabrėžia, kad Rusija aktyviai naudoja istorines datas savo geopolitiniams tikslams. Gegužės 9-oji tapo ne tik karo aukų pagerbimo diena, bet ir politiniu įrankiu, skirtu stiprinti Rusijos įtaką buvusiose sovietinėse respublikose ir skleisti savą istorijos interpretaciją.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ne kartą yra pareiškusi, kad Rusijos bandymai monopolizuoti pergalės prieš nacizmą naratyvą ir ignoruoti Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmes Baltijos šalims yra istorijos iškraipymas. Tuo pačiu ministerija pabrėžia, kad Lietuva gerbia visų, kovojusių prieš nacizmą, atminimą, nepriklausomai nuo jų tautybės.
Kai praeitis susitinka su dabartimi
Gegužės 9-osios minėjimas Lietuvoje atspindi platesnį klausimą – kaip suderinti skirtingas istorines patirtis ir atmintis vienoje valstybėje. Nors dauguma lietuvių gegužės 9-ąją sieja su sovietine okupacija, dalis rusakalbių gyventojų šią dieną laiko svarbia šeimos istorijos dalimi.
Saugumo ekspertai pastebi, kad būtent šį skirtumą dažnai bando išnaudoti priešiškos jėgos, siekdamos sukiršinti visuomenę. Todėl policijos ir saugumo tarnybų dėmesys šiai datai nėra vien formalumas – tai būtina priemonė užtikrinti, kad istorinės datos minėjimas netaptų įrankiu šiandieninėse geopolitinėse kovose.
Galima teigti, kad tik išlaikydami budrumą ir kartu gerbdami skirtingas istorines patirtis, galime užtikrinti, kad praeities tragedijos netaptų dabartinių konfliktų priežastimi. Gegužės 9-oji primena ne tik apie pergalę prieš nacizmą, bet ir apie nuolatinį poreikį ginti demokratijos ir laisvės vertybes – tiek nuo išorinių grėsmių, tiek nuo bandymų manipuliuoti istorija.