Grigiškių mieste atidarytas Totorių skveras
Grigiškių mieste esantis skveras, kuris iki šiol neturėjo oficialaus pavadinimo, buvo pavadintas Totorių skveru. Šis sprendimas priimtas siekiant pagerbti totorių bendruomenės indėlį į Lietuvos istoriją ir kultūrą. Totoriai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 600 metų, o jų bendruomenė yra viena iš seniausių šalyje.
Skvero pavadinimo suteikimo ceremonijoje dalyvavo vietos valdžios atstovai, totorių bendruomenės nariai ir kiti svečiai. Renginio metu buvo pabrėžta totorių bendruomenės svarba ir jų indėlis į Lietuvos visuomenės vystymąsi. Taip pat buvo akcentuota, kad šis pavadinimas padės išsaugoti totorių kultūrinį paveldą ir skatins visuomenės supratimą apie šią bendruomenę.
Totorių skveras taps ne tik poilsio vieta vietos gyventojams, bet ir simboliniu tašku, primenančiu apie totorių bendruomenės istoriją ir jų vaidmenį Lietuvos visuomenėje. Tikimasi, kad šis žingsnis paskatins ir kitus miestus bei miestelius atkreipti dėmesį į savo istorines bendruomenes ir jų palikimą.
Totorių istorija Lietuvoje
Pirmieji totoriai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko XIV a. pabaigoje, Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu. Jie buvo kviečiami kaip kariai, tarnavo kunigaikščio kariuomenėje ir gavo žemių mainais už karinę tarnybą. Dauguma jų apsigyveno pietryčių Lietuvoje – dabartiniuose Alytaus, Vilniaus ir Trakų rajonuose.
Per šešis šimtmečius totoriai išsaugojo savo religiją – islamą, tačiau prarado gimtąją kalbą. Jie sukūrė unikalų kultūrinį paveldą – kitabus (rankraštines religines knygas, rašytas arabų rašmenimis, bet lietuvių ar lenkų kalba), mečetes ir kapines. Šiandien Lietuvoje veikia keturios mečetės: Keturiasdešimt Totorių kaime, Nemėžyje, Raižiuose ir Kaune.
Pagal 2021 m. gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyvena apie 2500 totorių, tačiau aktyvių bendruomenės narių yra apie 3000. Jie puoselėja savo tradicijas, rengia kultūrinius renginius ir stengiasi išsaugoti savo tapatybę.
Grigiškių sąsajos su totorių bendruomene
Nors Grigiškės nėra tradicinis totorių gyvenamas regionas, šio miesto vadovybė nusprendė pagerbti šią istorinę bendruomenę, pripažindama jos reikšmę visai Lietuvai. Ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad toks gestas yra svarbus žingsnis pripažįstant tautinių mažumų indėlį į šalies kultūrinį audinį.
„Šis skveras tampa dar vienu tašku Lietuvos žemėlapyje, kur įamžinamas totorių palikimas. Tai ypač svarbu jaunesnėms kartoms, kurios galbūt mažiau žino apie šią istorinę bendruomenę,” – teigė bendruomenės atstovas.
Grigiškių seniūnas pabrėžė, kad miesto bendruomenė aktyviai dalyvavo renkant skvero pavadinimą ir totorių pasiūlymas sulaukė didelio palaikymo.
Paveldas, kuris jungia
Totorių skvero atidarymas – tai ne tik simbolinis gestas, bet ir galimybė atkreipti dėmesį į Lietuvos daugiakultūrį paveldą. Lietuvos totoriai, kartu su karaimais, žydais ir kitomis istorinėmis bendruomenėmis, sudaro neatsiejamą Lietuvos tapatybės dalį. Jų istorijos, tradicijos ir kultūriniai ypatumai praturtina bendrą šalies paveldą.
Šiandien, kai pasaulis susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su kultūrine įvairove, tokie projektai kaip Totorių skveras Grigiškėse primena, kad skirtingų kultūrų sambūvis gali būti harmoningas ir abipusiai naudingas. Šešis šimtmečius trunkanti totorių istorija Lietuvoje – puikus to įrodymas, o naujai pavadintas skveras tampa dar vienu tiltu, jungiančiu praeitį su dabartimi ir ateitimi.