Rokiškio rajone išniekinta partizanų atminimo lenta
Rokiškio rajone buvo išniekinta memorialinė lenta, skirta Lietuvos partizanams. Incidentas įvyko netoli Obelių miestelio, kur stovi paminklas, skirtas pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę. Vietos gyventojai pastebėjo, kad lenta buvo apgadinta, o ant jos užrašai buvo uždažyti dažais. Šis vandalizmo aktas sukėlė pasipiktinimą tiek vietos bendruomenėje, tiek tarp visos Lietuvos gyventojų, kurie vertina partizanų indėlį į šalies istoriją ir laisvės kovas.
Policija pradėjo tyrimą dėl šio įvykio, siekdama nustatyti kaltininkus ir jų motyvus. Tuo tarpu vietos valdžia ir bendruomenės nariai svarsto, kaip atkurti memorialą ir užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų ateityje. Šis įvykis primena apie būtinybę saugoti ir gerbti istorinius paminklus, kurie liudija apie svarbius įvykius ir asmenybes, prisidėjusias prie Lietuvos nepriklausomybės.
Obelių krašto partizaninis judėjimas
Obelių apylinkės turi gilią partizaninio judėjimo istoriją. Šiame krašte 1944-1953 metais aktyviai veikė Vytauto apygardos partizanai, kurie priklausė vienam didžiausių Lietuvos partizanų junginių. Vytauto apygarda apėmė Rokiškio, Zarasų ir dalį Utenos apskričių teritorijų, kur vyko intensyvus pasipriešinimas sovietų okupacijai.
Išniekintoje memorialinėje lentoje buvo įamžinti 23 šiame regione žuvę partizanai, tarp kurių – Balys Vaičėnas-Liubartas, vienas žymiausių Lokio rinktinės vadų, žuvęs 1951 metais netoli Obelių. Paminklas buvo pastatytas 1997 metais vietos gyventojų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva.
Ne pirmas išpuolis prieš istorinę atmintį
Deja, tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvoje niekinami partizanų atminimui skirti paminklai. 2021 metais buvo išniekintas Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas Alytuje, o 2022 metų pradžioje – Jono Žemaičio-Vytauto atminimo lenta Kaune. Istorikai ir politologai tokius veiksmus vertina kaip hibridinio karo prieš Lietuvą dalį, siekiant supriešinti visuomenę ir sumenkinti pasipriešinimo kovų reikšmę.
Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, komentuodamas įvykį, pabrėžė: „Tai nėra paprastas chuliganizmas, o kryptingas bandymas ištrinti mūsų tautos atmintį. Mes nedelsdami atkursime paminklą ir stiprinsime jo apsaugą.”
Bendruomenės reakcija
Obelių gyventojai į šį incidentą sureagavo operatyviai. Vos dieną po įvykio, apie 50 vietos gyventojų susirinko prie išniekintos memorialinės lentos ir surengė pilietinę akciją. Jie atnešė gėlių, uždegė žvakutes ir sugiedojo Lietuvos himną.
Vietos mokyklos istorijos mokytojas Petras Juodvalkis organizuoja papildomus užsiėmimus mokiniams apie partizaninį judėjimą: „Jaunoji karta turi žinoti tikrąją savo krašto istoriją. Kai pažįsti savo šaknis, sunkiau tave suklaidinti.”
Atmintis, kuri nepasiduoda užmarščiai
Šis vandalizmo aktas, nors ir sukėlė skausmą, paradoksaliai sustiprino visuomenės dėmesį partizanų atminimui. Socialiniuose tinkluose pasipylė pasidalinimai apie Obelių krašto partizanus, jų kovas ir aukas. Istorikai pastebi, kad tokie išpuoliai dažnai sukelia priešingą efektą – užuot ištrynę atmintį, jie ją atgaivina.
Rokiškio krašto muziejus jau paskelbė, kad rengs papildomą parodą apie Vytauto apygardos partizanus, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras žada išleisti specialų leidinį, skirtą Obelių krašto laisvės kovotojams.
Partizanų atminimo išniekinimas – tai ne tik žala paminklui, bet ir bandymas pažeisti kolektyvinę tautos atmintį. Tačiau kiekvienas toks išpuolis tik patvirtina, kad partizanų kovos ir aukos išlieka aktualios ir šiandien. Kaip sakė vienas Obelių seniūnijos gyventojas: „Galima uždažyti užrašus ant akmens, bet neįmanoma ištrinti to, kas įrašyta tautos širdyje.”