Baltijos šalių gyventojų nerimo šaltiniai: nuo geopolitikos iki maisto kainų
Neseniai atlikta išsami apklausa Baltijos šalyse atskleidė įdomius skirtumus tarp trijų kaimyninių valstybių gyventojų prioritetų. Lietuvoje respondentai kaip didžiausią nerimą keliantį veiksnį įvardijo geopolitinę įtampą, tuo tarpu estai ir latviai labiau susirūpinę dėl maisto kainų augimo.
Skirtingi prioritetai – skirtingos realijos
Šie skirtumai gali būti susiję su skirtingomis ekonominėmis ir politinėmis situacijomis šiose Baltijos šalyse. Lietuvoje geopolitinė įtampa dažnai siejama su kaimyninių šalių veiksmais ir tarptautine politika, o Estijoje ir Latvijoje didesnį dėmesį skiriama kasdieniams ekonominiams iššūkiams, tokiems kaip maisto kainų augimas.
Analizuojant detaliau, galima pastebėti, kad Lietuvos gyventojų susirūpinimą geopolitine situacija galėjo sustiprinti šalies geografinė padėtis – buvimas tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Pagal „Eurobarometro” duomenis, net 78% lietuvių išreiškė nerimą dėl saugumo situacijos regione, lyginant su 62% latvių ir 59% estų.
Ekonominiai faktoriai
Tuo tarpu Estijoje, kur vidutinis darbo užmokestis yra aukščiausias tarp Baltijos šalių (apie 1,700 eurų, lyginant su Lietuvos 1,500 eurų ir Latvijos 1,400 eurų), gyventojai jautriau reaguoja į kasdienių prekių kainų pokyčius. Latvijoje infliacija 2022-2023 m. laikotarpiu buvo viena aukščiausių ES, siekusi net 21,3% piką, kas paaiškina gyventojų susirūpinimą maisto kainomis.
Įdomu tai, kad Lietuvoje, nepaisant aukštesnio BVP augimo tempo (3,9% 2022 m., lyginant su Estijos 3,0% ir Latvijos 2,8%), gyventojai mažiau akcentuoja ekonominius iššūkius ir labiau rūpinasi geopolitiniais klausimais.
Istorinės patirties įtaka
Istorinė patirtis taip pat gali būti svarbus veiksnys. Lietuva tradiciškai aktyviau dalyvauja tarptautinėje politikoje, ypač santykiuose su Rytų kaimynais. Nuo Ukrainos konflikto pradžios Lietuva skyrė didžiausią procentinę BVP dalį karinei paramai Ukrainai tarp visų Baltijos šalių.
Estijos visuomenė, turinti glaudžius ryšius su Suomija ir Skandinavijos šalimis, istoriškai labiau orientuota į pragmatiškus ekonominius klausimus, technologijų plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Žvilgsnis už nerimo horizonto
Šie apklausos rezultatai atspindi ne tik skirtingus prioritetus, bet ir unikalias kiekvienos Baltijos šalies vystymosi trajektorijas. Nors visos trys šalys dalijasi bendru sovietinės okupacijos paveldu ir euroatlantinės integracijos keliu, jų visuomenių rūpesčiai formuojasi veikiami skirtingų aplinkybių.
Įdomu pastebėti, kad nepaisant skirtingų nerimo šaltinių, visose trijose šalyse matomas bendras atsparumo ir adaptacijos gebėjimas. Galbūt šis skirtumas tarp „geopolitinio” ir „ekonominio” nerimo ilgainiui mažės, nes Baltijos šalys toliau stiprina tarpusavio integraciją ir bendradarbiavimą. Tačiau kol kas šie skirtumai primena, kad net ir artimiausi kaimynai gali turėti skirtingus žvilgsnius į ateitį – vieni žvelgia į horizonto grėsmes, kiti – į kasdienio gyvenimo iššūkius.