Prokuratūra tiria Klaipėdos politiko pasisakymus Minske
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė policijai įvertinti buvusio Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus pareiškimus, kuriuos jis padarė Minske. Vaitkus, šiuo metu esantis Klaipėdos miesto tarybos narys, dalyvavo Baltarusijos sostinėje vykusiame forume, kur pasisakė apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius bei ekonominius ryšius. Jo pasisakymai sukėlė diskusijas Lietuvoje, ypač dėl galimo jų poveikio nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai.
Prokuratūra siekia išsiaiškinti, ar Vaitkaus pasisakymai nepažeidžia įstatymų ir ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis atvejis atkreipė dėmesį į jautrius Lietuvos ir Baltarusijos santykius, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų politinę įtampą regione.
Vaitkaus vizito aplinkybės
Arvydas Vaitkus dalyvavo gegužės mėnesį Minske vykusiame „Baltarusijos investiciniame forume”, kuriame jis kalbėjo apie ekonominio bendradarbiavimo galimybes. Vaitkus, kuris 2018-2019 metais vadovavo Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, forume pabrėžė Baltarusijos krovinių svarbą Klaipėdos uostui ir kritikavo dabartinę Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau anksčiau yra išreiškusi poziciją, kad Baltarusija, vadovaujama Aliaksandro Lukašenkos, yra nedemokratinis režimas, o po 2020 metų rinkimų Lietuva nepripažįsta jo legitimumo. Be to, Baltarusija aktyviai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, leisdama naudoti savo teritoriją karinėms operacijoms.
Teisiniai aspektai
Prokuratūros sprendimas inicijuoti patikrinimą remiasi Baudžiamojo kodekso straipsniais, susijusiais su valstybės išdavyste ir veikimu priešiškos valstybės naudai. Pagal Lietuvos įstatymus, Lietuvos piliečio veikimas užsienio valstybės naudai, jei tai kenkia Lietuvos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ar nacionaliniam saugumui, gali būti laikomas nusikaltimu.
Teisės ekspertai pastebi, kad tokiais atvejais būtina atskirti saviraiškos laisvę nuo veiksmų, galinčių pakenkti valstybės interesams. Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras pabrėžia: „Demokratinėje visuomenėje žodžio laisvė yra fundamentali vertybė, tačiau ji nėra absoliuti, ypač kai kalbama apie nacionalinio saugumo klausimus.”
Politinės reakcijos
Vaitkaus vizitas ir pasisakymai sukėlė aštrią politikų reakciją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad tokie veiksmai „peržengia raudoną liniją” ir gali būti vertinami kaip „bendradarbiavimas su priešiška valstybe”.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, priklausantis partijai „Nemuno aušra”, kuriai atstovauja ir Vaitkus, atsiribojo nuo kolegos veiksmų, pareikšdamas, kad „asmeninės iniciatyvos, prieštaraujančios valstybės užsienio politikos kursui, yra nepriimtinos”.
Pats Vaitkus savo veiksmus gina teigdamas, kad siekė tik ekonominės naudos Klaipėdos regionui ir kad jo pasisakymai buvo išimtinai ekonominio pobūdžio.
Tarp pragmatizmo ir principų: ką rodo Vaitkaus atvejis
Vaitkaus atvejis atskleidžia sudėtingą dilemą tarp ekonominių interesų ir geopolitinių principų. Klaipėdos uostas istoriškai buvo svarbus Baltarusijos prekių tranzito taškas, o sankcijos ir politinė įtampa stipriai paveikė šį ekonominį ryšį. Vis dėlto, dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai Baltarusija aktyviai remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, bet kokie bandymai „normalizuoti” santykius gali būti vertinami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.
Šis atvejis taip pat primena apie ribą tarp politinės saviraiškos laisvės ir valstybės išdavystės sampratos šiuolaikinėje demokratijoje. Kaip parodė pastarieji įvykiai, Lietuva, būdama NATO ir ES narė, susiduria su naujais iššūkiais apibrėždama, kas yra priimtina politinė veikla ir kada ji tampa grėsme valstybės saugumui. Neabejotina, kad prokuratūros sprendimas turės reikšmingų pasekmių ne tik Vaitkui asmeniškai, bet ir formuos precedentą panašiems atvejams ateityje.