Stichinė sausra Šakių rajone kelia nerimą ūkininkams
Lietuvoje, dalyje Šakių rajono seniūnijų, sinoptikai užfiksavo stichinę sausrą. Ši situacija susidarė dėl ilgai trunkančio kritulių trūkumo, kuris neigiamai veikia žemės ūkį ir aplinką. Sausra kelia grėsmę derliui, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių vietos ūkininkams ir ekonomikai.
Sausros mastai ir priežastys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Šakių rajone kritulių kiekis pastaruosius du mėnesius siekė vos 30-40% įprasto kiekio. Dirvožemio drėgmės indeksas nukrito žemiau kritinės 30% ribos, kas oficialiai klasifikuojama kaip stichinė sausra. Ypač sudėtinga situacija Kidulių, Plokščių ir Gelgaudiškio seniūnijose.
Meteorologai aiškina, kad tokią situaciją lėmė užsitęsęs anticiklonas, kuris blokuoja drėgmę nešančius oro srautus. Pastarąjį dešimtmetį tokios sausros Lietuvoje tapo dažnesnės – nuo 2015 metų jos fiksuojamos vidutiniškai kas antrus metus, kai anksčiau pasitaikydavo kas 5-7 metus.
Poveikis žemės ūkiui
Šakių rajono ūkininkai jau praneša apie rimtus nuostolius. Vietinis ūkininkas Antanas Petraitis, dirbantis 150 hektarų žemės, teigia: „Vasariniai javai išdžiūvę, o žieminiai atrodo geriau, bet ir jiems trūksta drėgmės. Prognozuoju, kad derlius bus mažiausiai 30% mažesnis nei įprastai.”
Labiausiai kenčia vasariniai kviečiai, miežiai ir rapsai. Daržovių augintojai priversti naudoti papildomą laistymą, kas ženkliai didina produkcijos savikainą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vertinimu, jei sausra užsitęs dar dvi savaites, nuostoliai Šakių rajono žemės ūkiui gali siekti 2-3 milijonus eurų.
Priemonės ir rekomendacijos
Specialistai ragina gyventojus taupyti vandenį ir imtis priemonių, siekiant sumažinti sausros padarinius. Šakių rajono savivaldybė jau paskelbė rekomendacijas gyventojams:
- Riboti geriamojo vandens naudojimą aplinkos laistymui
- Vengti pilti šulinius ir tvenkinius iš centralizuotų vandens tiekimo sistemų
- Naudoti lietaus surinktuvus ir kaupti kritulių vandenį
- Pranešti apie pastebėtus gaisrus ar smilkstančias durpynes
Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai, patiriantys nuostolius dėl sausros, gali kreiptis dėl kompensacijų, jei sausra oficialiai pripažįstama stichine nelaime. Taip pat rekomenduojama peržiūrėti pasėlių draudimo galimybes.
Žvilgsnis į dangų: ko tikėtis?
Tuo tarpu meteorologai stebi situaciją ir tikisi, kad artimiausiu metu orai pasikeis, atnešdami reikalingų kritulių. Ilgalaikės prognozės teikia vilties – artimiausios 10 dienų bėgyje numatomi keli atmosferos frontai, galintys atnešti 15-20 mm kritulių.
Vis dėlto klimato kaitos ekspertai perspėja, kad tokios sausros taps įprastesniu reiškiniu Lietuvoje. Jau dabar matome, kad pavasarinės sausros tampa reguliariu iššūkiu, todėl ūkininkams verta apsvarstyti sausrai atsparesnių kultūrų auginimą ir modernių drėgmės taupymo technologijų diegimą. Lietuvos ūkis, ilgus metus kliovęsis palankiomis gamtinėmis sąlygomis, dabar priverstas prisitaikyti prie naujų realijų, kur vandens išteklių valdymas tampa ne mažiau svarbus nei trąšos ar sėklos kokybė.