Lietuvos policija tiria buvusio Klaipėdos mero pareiškimus Minske
Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pareiškimų, kuriuos jis padarė Minske. Tyrimas pradėtas po to, kai Grubliauskas viešai išreiškė palaikymą Baltarusijos režimui ir kritikavo Lietuvos valdžios politiką. Šie pareiškimai sukėlė didelį rezonansą Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į įtemptus Lietuvos ir Baltarusijos santykius.
Pasak Valstybės saugumo departamento pranešimo, Grubliauskas dalyvavo Minske vykusiame forume, kur pasisakė prieš Lietuvos poziciją Baltarusijos atžvilgiu ir viešai palaikė Aliaksandro Lukašenkos režimą. Šis režimas Europos Sąjungos yra pripažintas neteisėtu po 2020 metų suklastotų prezidento rinkimų, po kurių Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai ir represijos prieš opoziciją.
Lietuvos teisėsaugos institucijos tiria, ar Grubliausko veiksmai gali būti laikomi valstybės išdavyste ar kitais nusikaltimais, kurie kenkia šalies nacionaliniam saugumui. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar buvęs meras veikė savarankiškai, ar buvo įtakotas trečiųjų šalių.
Pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį, valstybės išdavystė yra apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos piliečio pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Už tokį nusikaltimą numatyta bausmė gali siekti nuo 5 iki 15 metų laisvės atėmimo.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis socialiniuose tinkluose pasmerkė buvusio mero veiksmus, pavadindamas juos „neatsakingais ir pavojingais dabartinėje geopolitinėje situacijoje”. Jis priminė, kad Baltarusija aktyviai remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir nuolat grasina Lietuvos saugumui.
Grubliauskas, kuris anksčiau buvo žinomas kaip aktyvus politikas ir kultūros veikėjas, šiuo metu neina jokių oficialių pareigų. Jis teigia, kad jo pareiškimai buvo iškraipyti ir neteisingai interpretuoti, tačiau teisėsaugos institucijos šiuo metu renka visus reikalingus įrodymus, kad nustatytų tikrąją situaciją.
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos miesto mero pareigas ėjo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2019 metų. Prieš politinę karjerą jis buvo žinomas kaip džiazo muzikantas ir festivalio „Klaipėdos džiazo festivalis” įkūrėjas. 2019 metais pasitraukęs iš politikos, jis grįžo prie kultūrinės veiklos, tačiau pastaruoju metu pradėjo reikšti kontroversiškas politines pažiūras.
Geopolitinis žaidimas su raudonom linijom
Šis atvejis dar kartą pabrėžia sudėtingą geopolitinę situaciją regione ir Lietuvos jautrumą bet kokiems veiksmams, kurie gali būti laikomi grėsme nacionaliniam saugumui. Lietuvos valdžia pabrėžia, kad bet kokie veiksmai, kurie gali pakenkti šalies interesams, bus griežtai tiriami ir, jei reikia, baudžiami pagal įstatymus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos režimas pastaruoju metu aktyviai siekia skaldyti Lietuvos visuomenę, naudodamas įvairias hibridinio karo priemones. Buvusių politikų įtraukimas į tokias kampanijas gali būti dalis platesnės strategijos, siekiant sumenkinti Lietuvos tarptautinę poziciją ir sukelti vidinį nesutarimą.
Šis incidentas primena, kad informacinis saugumas ir atsparumas propagandai išlieka kritiškai svarbūs Lietuvai, ypač kai kaimyninės autoritarinės valstybės naudoja vis sudėtingesnes poveikio priemones. Nepriklausomai nuo tyrimo baigties, Grubliausko atvejis jau tapo skaudžia pamoka apie tai, kaip lengvai gali būti peržengtos raudonos linijos, kurių kirtimas kainuoja ne tik reputaciją, bet gali turėti ir rimtų teisinių pasekmių.