Nacionalinio saugumo patarėjas ragina peržiūrėti atsakomybę už veikimą prieš Lietuvos interesus
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys ragina dar kartą diskutuoti apie atsakomybę už veikimą prieš Lietuvos interesus. Jis pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti, kokios veiklos gali būti laikomos kenkiančiomis valstybei ir kokios sankcijos turėtų būti taikomos už tokius veiksmus. Budrys teigia, kad šiuo metu egzistuojančios teisės normos ne visada yra pakankamai aiškios ir efektyvios, todėl būtina jas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti.
Patarėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinės grėsmės dažnai yra sudėtingos ir įvairialypės, todėl būtina užtikrinti, kad teisės aktai būtų pritaikyti prie šių naujų iššūkių. Jis pabrėžia, kad svarbu ne tik reaguoti į jau įvykusius pažeidimus, bet ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms, kurios gali kilti ateityje.
Budrys ragina visuomenę ir politikus aktyviai dalyvauti diskusijose apie nacionalinį saugumą ir atsakomybę už veiksmus, kurie gali pakenkti Lietuvos interesams. Jis mano, kad tik bendromis pastangomis galima sukurti efektyvią sistemą, kuri užtikrintų valstybės saugumą ir stabilumą.
Hibridinės grėsmės reikalauja naujų sprendimų
Pasak K. Budrio, kuris anksčiau ėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pareigas, pastarieji metai parodė, kad hibridinės grėsmės tapo neatsiejama saugumo aplinkos dalimi. „Matome, kaip Rusija ir Baltarusija aktyviai naudoja dezinformaciją, kibernetines atakas ir migrantų instrumentalizavimą prieš Lietuvą ir kitas ES šalis. Mūsų teisinis arsenalas turi būti atnaujintas, kad galėtume efektyviai kovoti su šiomis grėsmėmis”, – sakė K. Budrys praėjusią savaitę vykusiame nacionalinio saugumo forume.
Lietuvos baudžiamajame kodekse jau numatytos bausmės už šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir kitas nusikalstamas veikas, tačiau, anot patarėjo, šiuolaikinės grėsmės dažnai nepatenka į tradicines nusikaltimų kategorijas. Pavyzdžiui, užsienio valstybių finansuojami „nuomonės formuotojai” gali skleisti Lietuvos interesams priešišką naratyvą, tačiau jų veikla ne visada atitinka esamus teisinius apibrėžimus.
Europos šalių patirtis
K. Budrys atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių patirtį. Estija, pavyzdžiui, 2019 metais sugriežtino savo baudžiamąjį kodeksą, numatydama atsakomybę už veiksmus, kuriais siekiama pakenkti šalies nepriklausomybei, suverenitetui ar teritoriniam vientisumui. Suomija taip pat turi aiškias teisines priemones kovai su užsienio įtaka.
„Turime mokytis iš kaimynų, kurie jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, Latvija ir Estija turi specialius teisinius mechanizmus, leidžiančius efektyviai reaguoti į užsienio propagandos kanalus ir jų skleidžiamą dezinformaciją”, – pabrėžė K. Budrys.
Lietuva jau yra priėmusi tam tikras priemones, įskaitant Strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą, kuris leidžia tikrinti užsienio investicijas. Tačiau, pasak patarėjo, reikia plačiau pažvelgti į grėsmių spektrą.
Piliečių teisių užtikrinimas
Diskusijose apie griežtesnes priemones prieš veikimą prieš valstybės interesus, svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo ir žmogaus teisių. K. Budrys pabrėžia, kad bet kokie teisės aktų pakeitimai turi atitikti demokratinės valstybės principus ir gerbti žodžio laisvę.
„Neturime sukurti tokios sistemos, kuri leistų persekioti žmones už kritiką valdžiai ar skirtingas politines pažiūras. Kalbame apie aiškiai apibrėžtus veiksmus, kurie kenkia valstybės saugumui, o ne apie nuomonių įvairovės ribojimą”, – paaiškino patarėjas.
Ateities iššūkiai ir galimybės
Nacionalinio saugumo diskusija vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Taivano sąsiauryje ir kiti globalūs konfliktai rodo, kad valstybės turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams.
K. Budrys siūlo ne tik peržiūrėti teisines priemones, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą. „Informacinis raštingumas, kritinis mąstymas ir pilietinis sąmoningumas yra ne mažiau svarbūs nei teisinės sankcijos. Turime ugdyti visuomenę, kuri atpažįsta dezinformaciją ir propagandą”, – teigia jis.
Tarp budraus saugumo ir atviros visuomenės
Nacionalinio saugumo užtikrinimas šiandieniniame pasaulyje primena vaikščiojimą ant plono ledo – per daug griežtos priemonės gali pakenkti demokratijos principams, o per mažai – palikti valstybę pažeidžiamą. K. Budrio inicijuota diskusija atspindi šią sudėtingą realybę.
Lietuvai, esančiai geopolitiškai jautrioje vietoje, tarp Rusijos ir Baltarusijos, nacionalinio saugumo klausimai niekada nebuvo vien teoriniai. Istorinė patirtis ir dabartiniai iššūkiai verčia nuolat tobulinti apsaugos mechanizmus. Tačiau svarbu, kad šis procesas vyktų skaidriai, įtraukiant ekspertus, pilietinę visuomenę ir plačiąją visuomenę.
Galbūt tikrasis atsakymas slypi ne tik naujuose įstatymuose ar sankcijose, bet ir mūsų, kaip visuomenės, gebėjime išlikti budriai, kritiškai mąstančiai ir vieningai prieš išorės bandymus mus suskaldyti. Kaip sakė vienas iš Lietuvos nepriklausomybės architektų: „Valstybės saugumas prasideda nuo kiekvieno piliečio sąmoningumo.”