ES taikosi į Rusijos „šešėlinį laivyną”: 200 laivų laukia naujos sankcijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Europos Sąjunga planuoja įvesti papildomas sankcijas 200 laivų, priklausančių vadinamajam „šešėliniam laivynui”. Šis sprendimas yra dalis 17-ojo sankcijų paketo, kurio tikslas – dar labiau apriboti Rusijos galimybes apeiti tarptautines sankcijas.
Prezidentas pabrėžė, kad šie laivai dažnai naudojami siekiant išvengti sankcijų, todėl jų įtraukimas į sankcijų sąrašą yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti sankcijų veiksmingumą. Nausėda taip pat pažymėjo, kad ES ir toliau sieks stiprinti sankcijų režimą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems bandymams apeiti nustatytus apribojimus.
Kas yra „šešėlinis laivynas”?
„Šešėlinis laivynas” – tai neoficialus terminas, apibūdinantis laivus, kurie specialiai naudojami tarptautinių sankcijų apėjimui. Dažniausiai tai seni, pigūs tankeriai, kurių savininkai slepiasi už sudėtingų įmonių tinklų, registruotų ofšorinėse jurisdikcijose. Šie laivai paprastai išjungia savo automatines identifikavimo sistemas (AIS), kad būtų sunku sekti jų judėjimą, ir dažnai keičia savo pavadinimus bei vėliavas.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, „šešėlinio laivyno” apimtis išaugo beveik trigubai – nuo maždaug 240 iki daugiau nei 600 laivų, remiantis Lloyd’s List Intelligence duomenimis. Šie laivai tapo pagrindiniu Rusijos naftos eksporto įrankiu po to, kai didžiosios Vakarų laivybos kompanijos nutraukė bendradarbiavimą su Rusija.
Sankcijų poveikis ir Rusijos kontrapriemonės
ES ir G7 šalys 2022 m. gruodį įvedė 60 JAV dolerių kainų lubas Rusijos naftos eksportui, siekdamos apriboti Kremliaus pajamas iš energetikos sektoriaus, kurios naudojamos karo Ukrainoje finansavimui. Tačiau Rusija sugebėjo iš dalies apeiti šias sankcijas, pasitelkdama „šešėlinį laivyną”.
Pasak Kiel instituto ekonomikos tyrimų, nepaisant sankcijų, Rusijos naftos eksportas 2023 m. išliko stabilus, nors pajamos sumažėjo dėl žemesnių kainų. Tačiau ekspertai pastebi, kad:
– „Šešėlinio laivyno” operacijos yra gerokai brangesnės – Rusijai tenka taikyti 30-40% nuolaidas savo naftai
– Šie laivai kelia didelį pavojų jūrų saugumui ir aplinkai dėl prastos techninės būklės
– Daugelis jų neturi tinkamo draudimo, o tai reiškia didžiulę riziką avarijos atveju
Naujų sankcijų tikslai
Planuojamos sankcijos 200 „šešėlinio laivyno” laivų yra nukreiptos į pačią Rusijos apėjimo sistemos širdį. Šiems laivams bus uždrausta:
– Įplaukti į ES uostus
– Naudotis ES laivų remonto paslaugomis
– Gauti draudimą iš ES draudikų
– Naudotis ES bunkerinėmis paslaugomis (kuro papildymu)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra pareiškęs, kad „šešėlinis laivynas yra viena didžiausių spragų sankcijų režime, kurią būtina uždaryti”. Jo teigimu, šių laivų operacijos ne tik padeda Rusijai finansuoti karą, bet ir kelia rimtą pavojų jūrų ekosistemai.
Jūrų šešėliai: kova su nematomu priešu
Naujos sankcijos „šešėliniam laivynui” žymi svarbų posūkį ES strategijoje prieš Rusiją. Ankstesni sankcijų paketai daugiausia koncentravosi į tiesiogines priemones – konkrečių prekių eksporto draudimą ar asmenų įtraukimą į juoduosius sąrašus. Dabar ES pradeda taikyti sudėtingesnius metodus, nukreiptus į pačius apėjimo mechanizmus.
Tačiau iššūkiai išlieka didžiuliai. „Šešėlinis laivynas” yra nepaprastai lankstus – laivai keičia savininkus, pavadinimus, vėliavas. Jie plaukioja tarptautiniuose vandenyse, kur jurisdikcija ribota. Be to, Rusija jau pradėjo kurti alternatyvias draudimo ir klasifikavimo sistemas, bandydama sukurti autonomišką jūrinę infrastruktūrą.
Nepaisant to, naujosios sankcijos padidins Rusijos kaštus ir riziką. Kiekvienas papildomas milijonas dolerių, kurį Rusija praranda dėl brangesnės logistikos, yra milijonas, kurio ji negali išleisti ginklams. O tai, kaip pabrėžė prezidentas Nausėda, yra būtent tas tikslas, kurio ES siekia – ne tik simboliškai pasmerkti agresiją, bet ir realiai apriboti Rusijos galimybes ją tęsti.